Šáukėnai, miestelis Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje, 22 km į šiaurės vakarus nuo Kelmės; seniūnijos, parapijos centras. 486 gyventojai (2021). Miestelio vakariniu pakraščiu teka Šona (Ventos intakas), iš rytų prieina Kurtuvėnų regioninis parkas. Plentai į Kelmę, Kuršėnus. Švenčiausiosios Trejybės bažnyčia. Paštas, ambulatorija, V. Pūtvio-Putvinskio gimnazija (iki 1949 pradinė, 1949–53 progimnazija, 1953–57 septynmetė, 1957–2014 vidurinė mokykla), kultūros centras, biblioteka (įkurta 1937). Kraštotyros muziejus (įkurtas 1999).
Šaukėnų herbas
Architektūra
Švenčiausiosios Trejybės bažnyčios (1989) bokštuose – ornamentuoti kryžiai (18 a. pabaiga–19 a. pradžia), žalvarinis varpas (nuliedintas 1771), šventorių juosiančioje tvoroje – 19 a. vartai su 19 a. vidurio kryžiumi. A. Jurgino sodyboje – koplytstulpis ir Pietos skulptūra (1900, restauruoti 1937). Stogastulpis su Šv. Florijono skulptūra (2009).
2271
Istorija
15 a. viduryje minimas Šaukėnų dvaras ir kaimas. Šaukėnai buvo vienas seniausių katalikybės židinių Žemaitijoje – 1497 minima bažnyčia (1584–17 a. pradžioje priklausė evangelikams reformatams). 1499 gavo turgaus privilegiją (pakartota ir išplėsta 1760). 15 a. pabaigoje–18 a. antroje pusėje valdė Šemetos. 17 a. pabaigoje pastatyta sinagoga. Miestelis nukentėjo per 1700–21 Šiaurės karą ir marą (1711 nebuvo nė vieno gyventojo). Nuo 1803 veikė parapinė mokykla. 1837 leisti 4 prekymečiai ir savaitinis turgus. 1861–96 ir 1916–50 – valsčiaus centras. Spaudos draudimo laikotarpiu Šaukėnai buvo draudžiamosios lietuviškos spaudos platinimo centras. 1909 rengti lietuviški vakarai, 1909–14 veikė Blaivybės draugijos skyrius, iki I pasaulinio karo ir Saulės bei parapinė labdaros draugija. 20 a. 3–4 dešimtmetyje veikė kooperatyvas, smulkaus kredito draugija, malūnas, plytinė, elektros jėgainė, nuo 1933 – Labdarių, 1929–33 – Bitininkų draugija, nuo 1931 dvare kurį laiką – sezoninė žemės ūkio mokykla. 1941 07 16 nacių Vokietijos okupacinės valdžios įsakymu 6 km nuo Šaukėnų nužudyta apie 200 miestelio žydų. Po II pasaulinio karo apylinkėse veikė Vytenio rinktinės Lietuvos partizanai. Sovietų okupacijos metais Šaukėnai buvo apylinkės centras ir tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. 1999 patvirtintas Šaukėnų herbas. 1833 buvo 233, 1897 – 992, 1923 – 791, 1959 – 616, 1970 – 636, 1979 – 683, 1989 – 719, 2001 – 721, 2011 – 596 gyventojai.