Saulės dėmės

Saulės dėmės (Saulės fotosferos nuotrauka regimoje šviesoje)

Sáulės dmės, tamsūs dariniai Saulės fotosferoje. Dėmę sudaro ovalo formos centrinė tamsioji, arba šešėlinė, sritis, apsupta šiek tiek šviesesne (pusšešėline) plaušuota juosta. Saulės dėmių matmenys labai įvairūs – nuo mažų apie 300 km skersmens pórų iki didelių apie 200 000 km skersmens. Dažnai Saulės dėmės sudaro ištisas grupes. Jos stebimos nuo 17 a. pradžios. Saulės dėmių skaičius yra Saulės aktyvumo rodiklis. Visos Saulės dėmės turi stiprius magnetinius laukus (vidutinė magnetinio lauko indukcija apie 0,1 T, t. y. apie 10 kartų didesnė negu dėmės aplinkoje; didžiausiose dėmėse siekia 0,5 T). Šie magnetiniai laukai stabdo konvekcinę energijos pernašą iš Saulės gelmių į fotosferą. Dėl to temperatūra dėmėse 1000–2000 K žemesnė už aplinkinės fotosferos temperatūrą ir todėl jos atrodo tamsesnės. Saulės dėmės išsivysto iš dėmių užuomazgų, vadinamų póromis, kurios atsiranda didesniuose tamsiuose tarpuose tarp šviesių fotosferos granulių.

Vienos póros išnyksta vos pasirodžiusios, o kitos susilieja viena su kita ir išauga iki didelių matmenų tamsių dėmių. Šalia didelių dėmių paprastai atsiranda ir daug mažesnių dėmių, kurių visuma sudaro dėmių grupes. Jų užimamas plotas Saulės diske pamažu didėja iki tam tikro maksimumo, po kurio dėmės vėl ima mažėti ir visai išnyksta. Mažos dėmės egzistuoja trumpai, vos kelias dienas, o didelės dėmės išsilaiko net iki kelių mėnesių. Saulės dėmės pasirodo maždaug simetriškai abejuose Saulės pusrutuliuose, bet tik tam tikrose Saulės platumose (nuo ±35° iki ±8°). Saulės aktyvumo pradžioje pirmosios Saulės dėmės pastebimos ties ±35° platuma, ciklui vystantis jos pasirodo vis arčiau Saulės pusiaujo, esant Saulės aktyvumo maksimumui daugiausia jų telkiasi ties ±15° platuma, o ciklui baigiantis matomos ties ±8° platuma. Kiekviena dėmė turi savo magnetinių polių. Magnetinio lauko linijos uždaros – jos išeina iš šiaurinio magnetinio poliaus ir įeina į pietinį polių (dipolinis magnetinis laukas). Todėl Saulės dėmės pasirodo poromis – šalia dėmės su šiauriniu poliumi atsiranda ją lydinti dėmė su pietiniu poliumi arba atvirkščiai; vedančioji yra priekinė pagal Saulės sukimosi apie ašį kryptį, o ją sekanti dėmė – lydinčioji. Tam tikrame Saulės aktyvumo cikle (trukmė apie 11 metų) viename Saulės pusrutulyje matomų vedančiųjų (arba lydinčiųjų) Saulės dėmių magnetinio lauko poliškumas yra maždaug vienodas, bet šiauriniame ir pietiniame Saulės pusrutuliuose – priešingas. Prasidedant naujam Saulės aktyvumo ciklui Saulės dėmių poliškumas keičiasi, pvz., jei pirmajame cikle šiaurinio pusrutulio vedančiosios Saulės dėmės turėjo šiaurinį poliškumą, o pietinio pusrutulio – pietinį, tai po jo einančiame cikle šiaurinio pusrutulio vedančiosios Saulės dėmės turės pietinį poliškumą, o pietinio – šiaurinį; trečiojo ciklo poliškumas bus kaip pirmojo. Todėl prieita prie išvados, kad visas Saulės aktyvumo ciklas yra apie 22 metai.

Saulės dėmės aprašytos kinų raštuose 800 prieš Kristų. Apie 300 pr. Kr. jas savo veikaluose minėjo graikų filosofas Teofrastas. Pirmą kartą teleskopu Saulės dėmės stebėtos 1610.

3018