Saulės laikrodis

Nidos Parnidžio kopos Saulės laikrodis

Sáulės lakrodis, įrenginys tikrajam sauliniam laikui matuoti (laiko matavimas). Susideda iš ciferblato ir strypo arba plokštelės, kurių šešėlis šviečiant Saulei atstoja rodyklę. Pusiaujinio Saulės laikrodžio ciferblatas sutampa su dangaus pusiaujo plokštuma, o jam statmenas strypas eina palei dangaus ašį. Ciferblato valandų padalos yra vienodo pločio. Horizontaliojo Saulės laikrodžio ciferblatas yra horizontalioje padėtyje, o strypas arba viena plokštelės briauna nukreipta į dangaus polių. Šiuo atveju tarpai tarp linijų, žyminčių valandas, yra nevienodi. Vertikalusis Saulės laikrodis yra panašios konstrukcijos, įrengiamas ant vertikalios sienos pietinės pusės. Saulės laikrodžių būna įvairių dydžių – nuo kilnojamų iki monumentalių lauko statinių. Egzistuoja apie šimtas įvairių Saulės laikrodžių tipų.

Saulės laikrodžiai yra vieni seniausių. Trečiame–ketvirtame tūkstantmetyje prieš Kristų kolonos arba obelisko pavidalo Saulės laikrodžius naudojo egiptiečiai. Europoje paplito viduriniais amžiais; būta net kišeninių Saulės laikrodžių. Pagal paskirtį buvo naudojami maždaug iki 17 amžiaus. Vėliau tapo pastatų arba aikščių puošybos elementu. Lietuvoje yra išlikusių senų (Pažaislio ansamblio, Šiaulių Šv. Petro ir Povilo katedros, Kretingos vienuolyno ir kitų) ir įrengta naujų Saulės laikrodžių (pvz., Nidos Parnidžio kopos Saulės laikrodis, įrengtas 1995, atstatytas 2011).

pusiaujinis Saulės laikrodis Londone

906