saũsgyslė (tendo), skaidulinio jungiamojo audinio juosta, kuria raumuo prisitvirtina prie griaučių. Balta, perlamutrinio bizgesio. Susideda iš pluošto lygiagrečiai išsidėsčiusių (atsipalaidavus raumeniui šiek tiek banguotų) kolageninių skaidulų, kurias jungia puriojo audinio tarpsluoksnis. Jame yra vadinamųjų sparnuotųjų ląstelių – tarp sausgyslės skaidulų suspaustų ir lyg sparnus išskleidusių fibrocitų.
Sausgyslė daug plonesnė negu raumuo. Trumpųjų raumenų abi sausgyslės trumpos, ilgųjų – ilgos cilindriškos. Plačiųjų raumenų sausgyslės yra plokštelės pavidalo ir vadinamos sausplėvėmis. Ilgas sausgysles ir jų grupes gaubia tepalinės makštys, kurios mažina judančios sausgyslės trintį. Į sausgyslę įeina juntamieji nervai, kurių galūnių yra daugiau ten, kur sausgyslė jungiasi su raumeniu. Sausgyslės paviršiuje yra išsišakojusių kraujagyslių (plonų sausgyslių viduje jų gali visai nebūti). Sausgyslė būna įvairaus pavidalo: sudaro sausgyslinius intarpus pradinės segmentacijos vietose, sausgyslinius lankus (saugo kraujagysles nuo užspaudimo). Sausgyslė prisitvirtina prie kaulo, įsiliedama į antkaulį arba kaulą (gali būti sausgyslės sukalkėjimų). Plyšus raiščiams sausgyslė gali išnirti. Kartais, staiga susitraukus raumenims, sausgyslė trūksta (pvz., sportininkams). Dėl sausgyslių ir jų makščių dirginimo gali prasidėti sausgyslių makščių uždegimas.
Achilo sausgyslė (nuspalvinta raudonai)