Vokietijos mobilioji žemė–oras raketų MIM-104 Patriot sistema (2014)
Jungtinių Amerikos Valstijų karinė kolona Lenkijoje (Szczecinas, 2017)
Ukrainos tankai per pratybas (2017)
Jungtinių Amerikos Valstijų tankas Abrams A1M1 kariniame poligone Rumunijoje (Galati, 2015)
Izraelio sausumos pajėgos pratybose (2015)
Japonijos sausumos pajėgos karinėje bazėje (Kagawa, 2017)
Ukrainos kariai taktiniuose mokymuose (2016)
Rusijos raketų sistema BM-30 Smerch (2016)
Vokietijos sausumos pajėgų haubica PzH 2000 (2018)
sausumõs pãjėgos, ginkluotųjų pajėgų rūšis, skirta kovai sausumoje. Sausumos pajėgos yra didžiausia ir gausiausia ginkluotųjų pajėgų dalis, galinti veikti savarankiškai arba kartu su kitomis ginkluotųjų pajėgų rūšimis. Dažniausiai turi įvairių pajėgų rūšių – motorizuotųjų pėstininkų (motorizuotąsias, motorizuotųjų šaulių, šaulių), tankų (šarvuočių ir tankų), raketų, artilerijos, oro erdvės gynybos, taktinės aviacijos, oro desanto ir specialias pajėgas (inžinerines, radiacinės, cheminės ir biologinės saugos, ryšių, radiotechnikos ir kitas). Kai kurių valstybių sausumos pajėgose yra Alpių šauliai, kalnų, valdymo ir kitos pajėgos. Savarankiškos sausumos pajėgų rūšys sudaromos ne visose valstybėse – dažniausiai pajėgų rūšių vienetai yra tik sausumos pajėgų vieneto dalis, pvz., Lietuvos kariuomenėje artilerijos vienetai yra motorizuotųjų pėstininkų bataliono arba brigados dalis. Kartais pėstininkų (motorizuotųjų pėstininkų, motorizuotųjų šaulių ir kitų) ir tankų (tankų ir šarvuočių) pajėgos vadinamos bendrosiosiomis pajėgomis arba bendrąja kariuomene.
Sausumos pajėgos atsirado senaisiais laikais, jas sudarė 2 pajėgų rūšys – pėstininkai ir raiteliai, arba tik viena iš jų. Senovės Egipte, Asirijoje ir senovės Graikijoje atsirado pėstininkų ir raitelių organizaciniai dariniai – dešimtinė, šimtinė ir kiti, senovės Romoje – legionas, manipula, centurija ir kohorta. 8–14 a. Europos valstybėse svarbiausia sausumos pajėgų rūšis buvo raiteliai (riterių kariuomenė), pagalbinė – pėstininkai. Sausumos pajėgas apginklavus šaunamaisiais ginklais, labai padidėjo jų ugnies galia, todėl pakito kariuomenės struktūra ir veiksmų taktika. 15 a. atsirado kuopos, pulkai, 16–17 a. – batalionai ir brigados. 17–18 a. susiklostė darni sausumos pajėgų struktūra – būriai, kuopos (eskadronai), batalionai, pulkai, brigados, divizijos ir armijos korpusai (nuo 19 a. pradžios). 17 a.–18 a. pradžioje atsirado inžinerijos, 19 a. pradžioje – ryšių pajėgos.
Pirmojo pasaulinio karo pradžioje ginkluotos dėtuviniais šautuvais, sunkiaisiais ir lengvaisiais kulkosvaidžiais, greitašaudžiais artilerijos pabūklais, minosvaidžiais, šarvuočiais, o karo pabaigoje – ir tankais, sausumos pajėgos buvo svarbiausia kariaujančių valstybių ginkluotųjų pajėgų dalis, jų rūšys ir struktūros buvo panašios: pėstininkai (svarbiausia pajėgų rūšis), kavalerija, artilerija, specialiosios pajėgos (inžinerijos ir ryšių). Per karą atsirado šarvuočių ir tankų, cheminės, automobilių ir priešlėktuvinės pajėgos, buvo sudaryti frontai ir armijų grupės. Ir per Antrąjį pasaulinį karą sausumos pajėgos buvo svarbiausia kariaujančių valstybių ginkluotųjų pajėgų dalis, visos jų rūšys tobulėjo. Šarvuočių ir tankų pajėgos tapo pagrindine smogiamąja jėga, spartaus puolimo plėtojimo priemone. Sparčiai didėjo prieštankinės, reaktyvinės ir zenitinės artilerijos, priešlėktuvinių priemonių, inžinerinių pajėgų, mažėjo kavalerijos reikšmė. Po karo sausumos pajėgos tobulėjo, atsiradus branduoliniam ginklui keitėsi jų struktūra. Tolesnė sausumos pajėgų raida susijusi su naujausia karine technika ir karo mokslo išradimais. 21 a. pradžioje sausumos pajėgas iš dalies sudaro visos šiuolaikinės pajėgų rūšys ir specialiosios pajėgos, kurios darniai veikdamos vykdo sausumos pajėgų kovines užduotis.
lauko pajėgos
645