savanõriai, karia savanõriai, ginkluotosiose pajėgose savo noru tarnaujantys asmenys.

Lietuvoje savanoriai, 1918–20 įstoję į Lietuvos kariuomenę arba kitas ginkluotas formuotes, vadinami savanoriais kūrėjais. 1941 Birželio sukilimo, 1944–53 ginkluotojo pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui dalyviams partizanams, asmenims, 1990–91 dalyvavusiems kovose dėl Lietuvos valstybingumo, pripažįstamas kario savanorio statusas.

1990 atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo Krašto apsaugos ir vidaus reikalų komisijos pirmininkas Z. Vaišvila pakvietė Lietuvos gyventojus tapti savanoriais ir saugoti valstybės sienas. Savanoriais pirmieji registravosi Sąjūdžio aktyvistai, vadinamieji žaliaraiščiai (palaikę tvarką Sąjūdžio mitinguose). Savanorių registraciją vykdė Sąjūdis (iniciatoriai A. Grublys, A. Kubilius, C. Norkus, S. Rudžionis, V. Vilkelis ir kiti).

Pirmosios krašto apsaugos institucijos, pvz., Mokomasis junginys, Pasienio apsaugos tarnyba, buvo sudarytos tik iš savanorių, kūrėsi ir atskiros savanorių kuopos, Klaipėdoje, Kaune – rinktinės. 1991 01 17 Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo priimtas Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos (SKAT) įstatymas reglamentavo savanorių pareigas ir teises; iki 1998 jie vadinti savanoriais.

Pagal 1998 05 05 Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymą numatyta, kad Lietuvos kariuomenę sudaro reguliariosios pajėgos, savanorių pajėgos ir aktyvusis rezervas. Remiantis įstatymu SKAT tapo krašto apsaugos savanorių pajėgomis (KASP), jose tarnaujantys asmenys vadinami kariais savanoriais.

Taikos meto savanorių pajėgų funkcijos – rengti savanorių pajėgų vienetus gynybai savo teritorijoje ir bendriesiems uždaviniams vykdyti, gynybos infrastruktūros ir strateginių objektų apsaugai, teikti pagalbą kilus gaivalinėms nelaimėms ir katastrofoms. Per karą KASP daliniai vykdo jiems duotas gynybos užduotis. Į savanorių pajėgas priimami ne jaunesni kaip 18 metų neteisti už tyčinius nusikaltimus Lietuvos piliečiai, pagal išsilavinimą, fizinį pasirengimą, sveikatos būklę ir dorines savybes atitinkantys rikiuotės kario reikalavimus. Lietuvos Respublikos piliečio ir KASP savanorio tarnybos sutartis sudaroma pasibaigus 3–5 mėnesių bandomajam laikotarpiui. Sutartis gali būti pratęsiama iki savanoriui sukaks 45 metai. Savanoriams, pašauktiems į pratybas, mokymus arba vykdyti tarnybos užduočių, iš Krašto apsaugos ministerijos biudžeto šiems tikslams skirtų lėšų mokamas rezervo kario atlyginimas. Per pratybas, mokymus arba užduotis vykdantys savanoriai aprūpinami maistu arba jiems mokami maistpinigiai. Savanoriams teikiama pirmenybė stojant į profesinę karo tarnybą. Įstoję į KASP jaunuoliai siunčiami į bazinius savanorių įgūdžių kursus Mokomajame pulke, vėliau į įvairius profesinio tobulinimosi ir jaunesniųjų vadų kursus J. Lukšos sausumos pajėgų mokykloje, turintys aukštąjį išsilavinimą gali studijuoti Lietuvos karo akademijoje. Išleidžiamam į atsargą savanoriui gali būti suteikta teisė iškilmingomis progomis dėvėti uniformą su atsargos savanorio skiriamaisiais ženklais.

Lietuvos krašto apsaugos savanorių pajėgos

2869

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką