Savanoriškoji draugija armijai, aviacijai ir laivynui remti

Savanõriškoji draugijà ármijai, aviãcijai ir laivýnui reti, SDAALR (rus. Dobrovolnoje obšestvo sodeistvija armii, aviacii i floty, DOSAAF), SSRS visuomeninė sukarinta organizacija. Veikė 1951–91. Turėjo savo įstatus, vėliavą ir emblemą. Perėmė 1927–48 veikusios Draugijos gynybai, aviacijai ir chemijos pramonei remti ir 1948–51 veikusių Savanoriškosios draugijos armijai remti, Savanoriškosios draugijos aviacijai remti ir Savanoriškosios draugijos laivynui remti funkcijas. Pagrindinės veiklos kryptys: karinis ugdymas, sovietinis patriotinis auklėjimas, pradinis karinis ir jaunųjų specialistų SSRS ginkluotosioms pajėgoms bei kai kurioms ūkio šakoms rengimas, karinių techninių sporto šakų plėtojimas. Draugijai 1982 priklausė ~93 mln. narių; jos nariu galėjo būti SSRS pilietis nuo 14 metų. SDAALR organizacinės struktūros pagrindas – įmonių, įstaigų ir mokyklų pirminės organizacijos. Aukščiausioji institucija – suvažiavimas, šaukiamas kas 4–5 m.; tarp suvažiavimų draugijos veiklai vadovavo jos Centro komitetas. SDAALR turėjo mokyklų, sporto ir technikos klubų, įmonių, tirų. 1991 žlugus SSRS, draugijos veiklą tęsia Rusijos gynybinė sporto ir technikos organizacija (ROSTO; įkurta 1991 09).

SDAALR Centro komiteto pirmininkai: V. I. Kuznecovas (1951–53), N. F. Gričinas (1953–55), P. A. Belovas (1955–60), D. D. Leliušenka (1960–64), A. L. Getmanas (1964–72), A. I. Pokryškinas (1972–81), G. M. Jegorovas (1981–88) ir N. N. Kotlovcevas (1988–91).

Savanoriškoji draugija armijai, aviacijai ir laivynui remti Lietuvoje

Lietuvoje SDAALR (vadinosi LSSR savanoriškoji draugija armijai, aviacijai ir laivynui remti, LSSR SDAALR) veikė 1951–90. Perėmė 1941–48 veikusios Draugijos gynybai, aviacijai ir chemijos pramonei remti ir 1948–51 veikusių Savanoriškosios draugijos armijai remti, Savanoriškosios draugijos aviacijai remti ir Savanoriškosios draugijos laivynui remti funkcijas. Organizavo aviacijos, parašiutizmo, automobilizmo, radijo ir kitus kursus bei klubus jaunimui. Draugijai 1982 priklausė ~1,4 mln., 1987 – 1 521 000 narių. 1976 įvyko I, 1983 – II suvažiavimas. Organizacijos Centro komitetas 1987 turėjo 99 narius (komiteto būstinė buvo Vilniuje). 1982 LSSR SDAALR priklausė 65 techniniai sporto klubai. 1987 draugija turėjo 4863 pirmines, 10 miestų, 7 miesto rajonų ir 42 rajonų organizacijas, 92 techninius sporto klubus, aukštojo sportinio meistriškumo mokyklą ir 2090 sekcijų. Leido informacinį leidinį Sparnai (nuo 1968; apie aviaciją, sklandymą ir kitas technines sporto šakas); 1968–78 atsakingasis redaktorius J. Zujus, 1978–90 vyriausiasis redaktorius Š. Skapcevičius.

Centro komiteto pirmininkai: R. Žalnerauskas (1974–85), G. Taurinskas (1985–90).