saviaukla

savaukla, žmogaus veikla, kuria jis, vadovaudamasis sąmoningai sau keliamais tikslais, savo idealais, doriniais ir kitais įsitikinimais, keičia savo asmenybę, nuostatas, elgseną. Saviauklos sėkmę lemia žmogaus asmenybės raidos ir jo savimonės lygis, gebėjimas savo poelgius lyginti su kitų žmonių poelgiais ir juos analizuoti, taip pat tvirta nuostata sistemingai tobulėti. Jei žmogus save vertina teigiamai, suvokia savo potencialias galimybes, geba pastebėti savo trūkumus, tai rodo jo brandą ir sudaro gerą prielaidą saviauklai. Jei doriniai idealai, normos, principai yra svarbūs žmogaus dvasiniam pasauliui, jie gali virsti nuolatine asmenybės socialinės raidos, tobulėjimo paskata. Skiriami saviauklos pagrindiniai būdai: įsipareigojimas (savanoriškas sąmoningų tobulinimosi tikslų ir uždavinių kėlimas sau pačiam, pasiryžimas išsiugdyti tam tikras savybes), savistaba (nuveiktos veiklos retrospektyvus įvertinimas), savo veiklos ir elgsenos prasmės suvokimas (sėkmių ir nesėkmių priežasčių išsiaiškinimas), savikontrolė (nuolatinis savo elgsenos stebėjimas, kad būtų išvengta nepageidaujamų padarinių).