Savona (Savonà), miestas Italijos šiaurės vakaruose, Ligūrijoje, prie Ligūrijos jūros, apie 40 km į pietvakarius nuo Genujos; provincijos centras.
Ligūrijos jūros pakrantė Savonoje
58 200 gyventojų (2023). Prekybos uostas (daugiausia įvežama anglys ir nafta). Geležinkelis ir plentas į Turiną; per Savoną eina Genujos–Nicos (Prancūzija) geležinkelis ir plentas.
Juodoji metalurgija, mašinų, geležinkelio riedmenų gamyba, laivų statyba, elektrotechnikos, elektronikos, metalo apdirbimo, chemijos, stiklo, keramikos, odos, maisto pramonė.
Italijos Vakarų Rivjeros pajūrio kurortas. Genujos universiteto skyrius. Jūreivystės mokykla. Archeologijos muziejus, pinakoteka. Teatras.
Architektūra
Uoste išliko vidurinių amžių bokštas (pirmą kartą paminėtas 1392; buvusių miesto sienų dalis, dabar vadinamas Leono Pancaldo bokštu). Priamaro tvirtovė (pastatyta genujiečių 1542).
Renesansinė katedra (1605, fasadas, 1886) su Siksto koplyčia (1483), Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (1567, barokinis fasadas, 1735), Gailestingosios Dievo Motinos sanktuarijus (16 a. pabaiga–17 a. pradžia).
Della Rovereʼs rūmai (apie 1500, užsakovas būsimasis popiežius Julijus II, architektas G. da Sangallo).
Netoli Savonos yra išlikęs Kristupo Kolumbo tėvo Domenico Colombo namas (jaunystėje jame gyveno K. Kolumbas).
Istorija
Antikos laikais buvo ligūrų gyvenvietė. Pirmą kartą paminėta 205 pr. Kr., buvo su Roma kovojančios Kartaginos sąjungininkė. 639 Savoną nukariavo ir sugriovė langobardai.
950–1191 Aleramicos markos centras, vėliau buvo savavaldi komuna, daug kovojo su Genuja. 1528 genujiečiai sugriovė Savonos uostą.
1805 aneksuota Prancūzijos, Napoleonas I čia buvo internavęs popiežių Pijų VII. Nuo 1815 Pjemonto‑Sardinijos, nuo 1860 Italijos karalystės dalis.
Per II pasaulinį karą dėl karinių gamyklų ir uosto reikšmės labai bombarduota (1940), išliko tik keletas vidurinių amžių, renesanso ir baroko architektūros paminklų. Karo pabaigoje buvo partizaninio judėjimo centras.