Schaffhausen (vok.; pranc. Schaffhouse, it. Sciaffusa, retoromanų k. Schaffusa; Šafháuzenas), kantonas Šveicarijos šiaurėje, Vokietijos pasienyje, į vakarus nuo Bodeno ežero.
Beveik visas Schaffhausenas yra Reino dešiniajame krante. Susideda iš 3 atskirų dalių.
Plotas 298,5 km2. 82 300 gyventojų (2019).
Centras ir didžiausias miestas – Schaffhausenas (36 600 gyventojų, 2019).
Oficiali kalba – vokiečių. Kantone yra nedidelis Büsingeno anklavas (priklauso Vokietijai). Didesnioji Schaffhauseno paviršiaus dalis – miškinga Randeno plynaukštė (pereinamoji sritis tarp Švabijos Albo kalnagūbrio ir Šveicarijos plokščiakalnio; didžiausias aukštis 912 metrų).
Didžiausia upė – Reinas. Schaffhausenas – pramoninis agrarinis kraštas. Prie Reino yra hidroelektrinių. Spalvotoji metalurgija (lydomas aliuminis), staklių, tiksliųjų prietaisų (laikrodžių), juvelyrinių dirbinių gamyba, metalo ir medienos apdirbimo, chemijos, elektrotechnikos, elektronikos, popieriaus, maisto (konservų, alaus), odos pramonė.
Auginama pašariniai augalai, kviečiai, vaismedžiai, vynmedžiai, bulvės ir kitos daržovės. Veisiama galvijai, kiaulės. Turizmas (prie Schaffhauseno ir Ciuricho kantonų ribos yra Reino krioklys).
Istorija
Dabartinio Schaffhauseno teritorijoje žmonių gyventa prieš 10 000 m. (prie Thayngeno esanti paleolitinė Kesslerlocho ola ir Alpių polinių gyvenviečių komplekso dalis – neolitinė Weierio gyvenvietė – įtrauktos į Pasaulio paveldo sąrašą).
Antikos laikais čia buvo romėnų gyvenviečių, nutiesti pirmieji keliai. Kaip politinis vienetas plėtėsi Schaffhauseno miestui ir apie 1049 čia įkurtam benediktinų vienuolynui įsigyjant naujų žemių. 1454–1501 miestas ir jam priklausanti teritorija pamažu prisijungė prie Šveicarijos konfederacijos. Dauguma Schaffhauseno gyventojų 1529 perėjo į reformatų tikėjimą.
1876 kantonas priėmė pirmąją konstituciją (nauja redakcija 1895), ją pakeitė tik 2002. 1971 moterims suteikta teisė balsuoti.