Schwabach (Švãbachas), miestas Vokietijoje, Bavarijoje, apie 15 km į pietus nuo Niurnbergo (priklauso jo aglomeracijai).
41 000 gyventojų (2019). Schwabachas įsikūręs abipus Schwabacho upės (Rednitzo intakas; Maino baseinas). Ryčiau Schwabacho iškastas Maino–Dunojaus kanalas. Pro Schwabachą eina Niurnbergo–Augsburgo geležinkelis ir plentas. Metalo gaminių (adatų, sraigtų), chemijos (fotografijos prekių), maisto pramonė, metalo apdirbimo mašinų gamyba.
Aukso kalybos amatai (lakštinio aukso gamyba nuo 16 a. pradžios); Schwabache pagamintais aukso lakštais paauksuoti Buckinghamo rūmai Londone, stačiatikių bažnyčių bokštai Ukrainoje, rūmų kupolai Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Schwabacho rotušės stogas ir vadinamoji Auksinė salė, daug kitų žymių objektų įvairiose šalyse.
Miesto muziejus, miesto galerija. Lėlių teatras. Tarptautinis lėlių teatrų festivalis. Vėlyvosios gotikos Šv. Jono ir šv. Martyno evangelikų bažnyčia (1495, altorius, 1508), fachverkinė rotušė (1509), 18 a. fachverkiniai pastatai.
Istorija
Dabartinio Schwabacho vietoje žmonių gyventa 750–500 prieš Kristų. 8 a. čia apsigyveno frankai, manoma, Schwabacho pavadinimas kilęs iš jų kalbos hidronimo (Suabaha – švabų upelis). Nuo 1162 Schwabachas priklausė Bavarijoje garsiam Ebracho cistersų vienuolynui. Nuo 1299 valdytas Nassau grafų, iš jų 1303 gavo teisę rengti turgų. 1346 atiteko Niurnbergo, vėliau Brandenburgo‑Ansbacho grafams. Nuo 1371 turi miesto teises. Schwabachas klestėjo iki Trisdešimties metų karo (1618–48), per kurį buvo apiplėštas, vėliau apleistas gyventojų. Atsigavo, kai 1686 iš Prancūzijos čia pradėjo keltis hugenotai. 1792 miestas atiteko Prūsijai. Nuo 1806 – Bavarijos karalystės dalis. 1849 į Schwabachą nutiesta geležinkelio linija, vėliau jis tapo pramonės centru. Per II pasaulinį karą nukentėjo palyginti mažai, vėliau čia apsigyveno daug pabėgėlių iš kitų Vokietijos vietų.