Segovia (Segòvija), miestas Ispanijos vidurinėje dalyje, Kastilijos ir Leono autonominėje srityje, į šiaurės vakarus nuo Madrido; provincijos centras.

Segovijos senamiesčio panorama; priekyje – Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų ir šv. Frutoso katedra

51 700 gyventojų (2018). Segovia įsikūrusi Sierra de Guadarramos kalnagūbrio (Centrinės Kordiljeros kalnų dalis) papėdėje. Per Segoviją eina Madrido–Medina del Campo geležinkelis. Tekstilės, porceliano ir fajanso, chemijos, maisto, elektrotechnikos, medienos apdirbimo, baldų pramonė. Dailieji amatai.

Turizmas; per Segoviją eina vadinamasis Katedrų kelias (Ruta de las Catedrales). Netoli Segovijos yra Puerto de Navacerrados žiemos sporto centras.

Privatus universitetas (įkurtas 1997), Valladolido universiteto (įkurtas 13 a.) skyrius. Artilerijos akademija (jos pradžia – 1764 įkurta Karališkoji artilerijos mokykla).

Segovijos, Estebano Vicente’s šiuolaikinio meno, vyskupų rūmų, artilerijos akademijos, katedros, ginklų, miesto sienos ir kiti muziejai. Juano Bravo teatras. Kasmetiniai tarptautiniai sakralinės muzikos, lėlių teatrų Titirimundi, europinio kino MUCES, folkloro La Esteva ir kiti festivaliai. Botanikos, zoologijos sodai.

2271

Architektūra

alkazaras Segovijoje (11 a.)

Iš senovės Romos laikotarpio išliko akmeninis akvedukas (166 arkos; 1–2 a., su senamiesčio kitais statiniais – Pasaulio paveldo paminklas, nuo 1985). Maurų laikotarpio alkazaras (11 a., 14–15 a. ir 19 a. rekonstruota), miesto siena (11–13 a.). Bažnyčios: Šv. Martyno (10 a.), Šv. Miljano (apie 1120), Švenčiausiosios Trejybės (12 a. vidurys), Šv. Stepono (13 a. pradžia, interjeras, 18 a.), Kristaus Kūno (14 a., iki 1410 veikė sinagoga, rekonstruota 2001); vėlyvosios gotikos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų ir šv. Frutoso katedra (1525–77, architektai J. Gilis de Hontañónas, R. Gilis de Hontañónas, bokštas, 1558, pašventinta 1768). Lozoyos (14–16 a.), Ariaso Dávilos (15 a.) bokštai, plateresko bruožų vadinamieji Smaigalių namai (15–16 a.), vienuolynai Santa María del Parral (1447), Santa Cruz La Real (13–15 a.), Monetų kalykla (1583, architektas J. de Herrera). Prie Segovijos – karališkieji rūmai su sodais San Ildefonso (18 a., architektai T. Ardemansas, A. Procaccini, F. Juvarra).

2271

Istorija

Nuo apie 700 pr. Kr. čia buvo iberų gyvenvietė. 80 pr. Kr. ją užėmė romėnai. Nuo 5 a. valdant vestgotams Segovia buvo vyskupijos centras. 711 atiteko arabams, iš jų miestą 1079 atkariavo Leono ir Kastilijos karalius Alfonsas VI Drąsusis. Vėliau miestas klestėjo, vėl tapo vyskupijos centru, į jį atsikėlė daug krikščionių iš Ispanijos šiaurinės dalies ir iš žemių anapus Pirėnų. 13 a. čia buvo Kastilijos karaliaus Alfonso X Išmintingojo rezidencija. Viduriniais amžiais čia plėtojosi audimo verslai, bet po 16 a. pabaigos maro epidemijų Segovia smuko (1594 mieste gyveno 27 000 žmonių, 1694 – 8000), vėliau atsikūrė lėtai. 1808 Segoviją nusiaubė Prancūzijos kariuomenė. Miestas sparčiau plėtėsi 19 a. viduryje nutiesus geležinkelį.

2271

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką