Semas, Lietuvõs Respùblikos Semas, Lietuvos Respublikos aukščiausioji valstybinės valdžios institucija.
Steigiamasis Seimas
Remiantis 1919 11 20 Lietuvos Tarybos priimtu (įsigaliojo 1919 12 02) Lietuvos Steigiamojo Seimo įstatymu, 1920 04 14–16 išrinktas Steigiamasis Seimas (pirmininkas A. Stulginskis, nuo 1920 06 ėjo ir Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas). Steigiamasis Seimas pradėjo sisteminti įstatymų leidybą, priėmė 268 įstatymus ir kitus teisės aktus. Iš jų svarbiausi – Nepriklausomybės deklaracija (1920 05 15; skelbiama nepriklausoma Lietuvos valstybė kaip demokratinė respublika ir patvirtintas Vasario 16 Akto įgyvendinimas), Laikinoji Lietuvos Valstybės Konstitucija (1920 06), parlamento pirmenybę kitų valdžių atžvilgiu įtvirtinanti nuolatinė Lietuvos Valstybės Konstitucija (1922 08), Žemės reformos įstatymas, Piniginio vieneto įstatymas, Lietuvos banko įstatymas (visi trys 1922).
Steigiamojo Seimo narių grupė prie Nežinomo kareivio kapo Kaune
I Seimas
Pagal 1922 Lietuvos Valstybės Konstituciją, Seimas buvo vienų rūmų, renkamas 3 metams, leido įstatymus, rinko Respublikos Prezidentą, kontroliavo ministrų kabinetą; šis privalėjo turėti Seimo pasitikėjimą ir atsistatydinti, jei Seimas jam pareikštų nepasitikėjimą. 1922 10 10–11 į I Seimą išrinkta 78 atstovai: 38 krikščionių demokratų bloko (iš jų 12 Lietuvos valstiečių sąjungos) atstovai, 20 valstiečių liaudininkų bloko narių, 10 socialdemokratų, 5 vadinamosios Darbininkų kuopos (komunistų, kuopininkai), 5 tautinių mažumų (žydų ir lenkų) atstovai; pirmininkas L. Bistras (1922 11 21–1923 06 05). Seimas susirinko 1922 11 13, Prezidentu 1922 12 21 išrinko Aleksandrą Stulginskį. Per trumpą Seimo kadenciją prie Lietuvos buvo prijungtas Klaipėdos kraštas, tęsiama diplomatinė kova su Lenkija dėl Vilniaus ir Lietuvos sienų. Du kartus nepatvirtinęs E. Galvanausko vyriausybės (ji nesurinko balsų daugumos – balsai už ir prieš pasidalijo po lygiai) Seimas 1923 03 12 Prezidento aktu paleistas.
II Seimas
1923 05 12–13 į II Seimą išrinkti 78 atstovai: 40 krikščionių demokratų bloko (14 krikščionių demokratų, 14 Lietuvos ūkininkų sąjungos, 12 Darbo federacijos), 16 valstiečių liaudininkų, 8 socialdemokratai, 14 tautinių mažumų atstovų (lenkų – 4, žydų – 7, vokiečių – 2, rusų – 1); pirmininkai: A. Tumėnas (1923 06 05–1923 06 30), Justinas Staugaitis (1923 07 10–1925 01 27), Leonas Bistras (1925 01 27–1925 09 25), V. Petrulis (1925 09 25–1926 02 09), Jonas Staugaitis (1926 02 09–1926 03 05), Justinas Staugaitis (1926 03 05–1926 06 02). Lietuvos Respublikos Prezidentu išrinktas Aleksandras Stulginskis. Pasirašyta Klaipėdos konvencija, buvo šalinami Pirmojo pasaulinio karo padariniai, stabilizuota Lietuvos ekonomika, gerinta žemės ūkio padėtis, įsteigta daug įvairaus lygio mokyklų. Suirus krikščionių demokratų blokui nuo 1924 vidurio buvo sudaromos vienų krikščionių demokratų vyriausybės. Seime tarp pozicijos ir opozicijos vyko atkakli kova dėl daugelio politikos ir pasaulėžiūros dalykų.
III Seimas
1926 05 08–10 į III Seimą išrinkta 22 valstiečių liaudininkų, 15 socialdemokratų, 14 krikščionių demokratų, 11 Lietuvos ūkininkų sąjungos, 5 Darbo federacijos, 3 tautininkų, 2 Lietuvos ūkininkų partijos, 9 tautinių mažumų atstovai (žydų – 3, lenkų – 1, vokiečių – 5); pirmininkai: Jonas Staugaitis (1926 06 02–1926 12 19), Aleksandras Stulginskis (1926 12 19–1927 04 12). Lietuvos Respublikos Prezidentu išrinktas K. Grinius. Seimas panaikino karo padėtį (karo teismus ir karo cenzūrą), kuri varžė piliečių demokratines laisves. Liberalizuoti spaudos ir susirinkimų įstatymai, panaikinta mirties bausmė. Imta mažinti valstybės administravimo išlaidas, pasirašyta Lietuvos ir SSRS nepuolimo sutartis. Po 1926 Gruodžio septynioliktosios perversmo kurį laiką formaliai veikęs Seimas, 1926 12 19 mažumos balsais prezidentu išrinkęs A. Smetoną, 1927 04 buvo paleistas. Pagal 1928 Lietuvos Valstybės Konstituciją Seimas nebuvo svarbiausia valdžios institucija. 1927–36 Seimas nerinktas.
IV Seimas
Remiantis 1936 Seimo rinkimų įstatymu (piliečių rinkimų teisės apribotos aukštais amžiaus, sėslumo ir kitais cenzais) 1936 06 10 į IV Seimą išrinkti 49 atstovai iš apskričių ir miestų tarybų pasiūlytų kandidatų; per rinkimus kandidatų kelti neturėjo teisės politinės partijos ir kitos organizuotos politinės jėgos. Seimo pirmininku išrinktas K. Šakenis (1936 09 01–1940 07 01). Pagal 1938 Lietuvos Konstituciją, Seimo reikšmė dar sumažėjo – jis tapo Lietuvos Respublikos Prezidento patariamąja institucija, galėjo svarstyti įstatymų projektus ir priimti rekomendacijas. Formaliai svarstė ir priėmė 1938 Lietuvos Konstituciją. 1940 06 SSRS okupavus Lietuvą, 1940 07 01 Seimas buvo vadinamosios Liaudies vyriausybės paleistas.
V Seimas – Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas
1990 02 24–1990 03 10 demokratiniais rinkimais išrinkta LSSR Aukščiausioji Taryba 1990 03 10–1992 11 25 veikė kaip Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, Seimo deklaracija (1996 11 28) ji pavadinta Lietuvos Respublikos Aukščiausiąja Taryba-Atkuriamuoju Seimu. 1992 10 29 Aukščiausioji Taryba aktu Dėl atkuriamo Lietuvos Respublikos Seimo konstatavo, kad Lietuvos parlamentas atgauna istorinį tikrąjį vardą – Seimas.
Aukščiausioji Taryba svarstė 1992 Lietuvos Respublikos Konstitucijos projektą. Konstitucijos ir jos įsigaliojimo įstatymo tekstą 1992 11 06 pasirašė Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkas V. Landsbergis.
VI Seimas
Rinkimai į VI Seimą vyko pagal 1992 07 09 Seimo rinkimų įstatymą, kuriuo 70 Seimo narių buvo renkama daugiamandatėje apygardoje pagal politinių partijų ir organizacijų ar jų koalicijų užregistruotus sąrašus ir atstovavo juos kandidatais pasiūliusioms partijoms, o 71 Seimo narys – atskirose teritorinėse Seimo rinkimų apygardose ir atstovavo savo apygardos rinkėjams. Į šį Seimą buvo išrinkta 76 Lietuvos demokratinės darbo partijos, 27 Sąjūdžio koalicijos, 12 Lietuvos krikščionių demokratų partijos, 9 Lietuvos socialdemokratų partijos, po 4 Lietuvių tautininkų sąjungos koalicijos ir Lietuvos lenkų sąjungos, 3 Lietuvos demokratų partijos, 2 Lietuvos centro judėjimo, 1 Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos Jaunoji Lietuva atstovai ir 2 nepartiniai. Pirmasis posėdis įvyko 1992 11 25. Seimo pirmininku išrinktas Č. Juršėnas. Dauguma Seimo priimtų įstatymų buvo susiję su ūkio reforma, Lietuvos Respublikos Konstitucijos įgyvendinimu, lito įvedimu. Šio Seimo kadencijos metu buvo išvesta Rusijos kariuomenė. Priėmė 940 įstatymų. Paskutinis posėdis įvyko 1996 11 19.
VII Seimas
Rinkimų į VII Seimą pirmasis turas daugiamandatėje apygardoje vyko 1996 10 20, antrasis turas vienmandatėse apygardose – 1996 11 10. Į šį Seimą buvo išrinkta 70 Tėvynės sąjungos, 15 Lietuvos krikščionių demokratų partijos, 13 Lietuvos centro sąjungos, po 12 Lietuvos demokratinės darbo partijos ir Lietuvos socialdemokratų partijos, 3 Lietuvių tautininkų sąjungos koalicijos, po 1 Krikščionių demokratų sąjungos, Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos Jaunoji Lietuva, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos, Lietuvos liberalų sąjungos, Lietuvos moterų partijos, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos, Lietuvos valstiečių partijos atstovai ir 4 nepartiniai. Pirmasis posėdis įvyko 1996 11 25. Seimo pirmininku išrinktas V. Landsbergis. Šis Seimas pradėjo įgyvendinti parlamentinės kontrolės principą ir išplėtojo valstybės kapitalą turėjusių įmonių privatizavimą. Priėmė 1473 įstatymus. Paskutinis posėdis įvyko 2000 10 18.
VIII Seimas
Rinkimai į VIII Seimą vyko 2000 10 08. Į šį Seimą buvo išrinkta 42 Lietuvos demokratinės darbo partijos, 34 Lietuvos liberalų sąjungos, 29 Naujosios sąjungos, 9 Tėvynės sąjungos, 7 Lietuvos socialdemokratų partijos, 4 Lietuvos valstiečių partijos, po 2 Lietuvos centro sąjungos, Lietuvos krikščionių demokratų partijos, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir Naujosios demokratijos partijos, po 1 Jaunosios Lietuvos koalicijos, Krikščionių demokratų sąjungos, Lietuvos laisvės sąjungos, Moderniųjų krikščionių demokratų sąjungos, Nuosaikiųjų konservatorių sąjungos atstovai ir 3 nepartiniai. Pirmasis posėdis įvyko 2000 10 19. Seimo pirmininkas A. Paulauskas (2000 10 19–2004 04 06 ir 2004 07 12–2004 11 14). Česlovas Juršėnas laikinai ėjo Seimo pirmininko pareigas 2004 04 06–2004 07 11. Dirbant šiam Seimui Lietuva buvo priimta į Europos Sąjungą ir NATO. Priėmė 1779 įstatymus. Paskutinis posėdis įvyko 2004 11 11.
IX Seimas
Rinkimų į IX Seimą pirmasis turas daugiamandatėje apygardoje vyko 2004 10 10, antrasis turas vienmandatėse apygardose – 2004 10 24. Į šį Seimą buvo išrinkta 39 Darbo partijos, 25 Tėvynės sąjungos, 20 Lietuvos socialdemokratų partijos, 18 Liberalų ir centro sąjungos, 11 Naujosios sąjungos, po 10 Liberalų demokratų partijos ir Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos, 2 Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovai ir 6 nepartiniai. Pirmasis posėdis įvyko 2004 11 15. Seimo pirmininkai: Artūras Paulauskas (2004 11 15–2006 04 11), V. Gedvilas (laikinai einantis pareigas 2006 04 11–13), V. Muntianas (2006 04 13–2008 03 31), Česlovas Juršėnas (2008 04 01–2008 11 16). Šis Seimas pasižymėjo aktyvia parlamentine vykdomosios valdžios kontrole (suformuota nemažai laikinųjų komisijų, tyrusių korupcinius ar visuomenei ne itin aiškius politinius procesus, įsteigtas specialus Audito komitetas). Šio Seimo kadencijos metu Lietuva tapo visateise Schengeno erdvės (Schengeno sutartis) nare, įkurta bendrovė LEO LT. Veikė mažumos Vyriausybė. Priėmė 1078 įstatymus. Paskutinis posėdis įvyko 2008 11 14.
X Seimas
X Seimas išrinktas 2008 10 12 vykusiuose visuotiniuose rinkimuose ir 2008 10 26 vykusiame antrajame ture vienmandatėse apygardose. Į šį Seimą buvo išrinkta 45 Tėvynės sąjungos, 25 Lietuvos socialdemokratų partijos, 16 Tautos prisikėlimo partijos, 15 partijos Tvarka ir teisingumas, 11 Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio, 10 Darbo partijos, 8 Liberalų ir centro sąjungos, po 3 Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos, 1 Naujosios sąjungos atstovai ir 4 nepartiniai. Pirmasis posėdis įvyko 2008 11 17. Seimo pirmininkai: A. Valinskas (2008 11 17–2009 09 15; naujai išrinkto parlamento pirmajame posėdyje išrinktas antruoju balsavimu, taip įvyko pirmą kartą Lietuvos parlamentarizmo istorijoje po Nepriklausomybės atkūrimo), I. Degutienė (2009 09 16–2012 11 16; pirmą kartą į Seimo pirmininko pareigas išrinkta moteris). Šis Seimas pasižymėjo dėl vadinamosios naktinės mokesčių reformos, kai paskutinėmis 2008 dienomis ir naktimis buvo priimta apie 60 įstatymų pataisų: padidinti pridėtinės vertės ir pelno mokesčiai, akcizas degalams, cigaretėms ir alkoholiui, sumažintas gyventojų pajamų mokestis, panaikinta dauguma pridėtinės vertės mokesčio lengvatų. Seimo kadencijos metu surengtame konsultaciniame referendume dėl naujos branduolinės elektrinės statybos Lietuvos Respublikoje gyventojai nepritarė jo nuostatai (statyti naują branduolinę elektrinę). Priėmė 1605 įstatymus. Paskutinis posėdis įvyko 2012 11 14.
XI Seimas
XI Seimo rinkimai vyko 2012 10 14 ir 2012 10 28. Į šį Seimą buvo išrinkta 37 Lietuvos socialdemokratų partijos, 33 Tėvynės sąjungos, 29 Darbo partijos, 11 partijos Tvarka ir teisingumas, 10 Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio, 8 Lietuvos lenkų rinkimų akcijos, 7 politinės partijos Drąsos kelias, 1 Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai ir 3 nepartiniai. Pirmasis posėdis įvyko 2012 11 16. Seimo pirmininkai: V. Gedvilas (2012 11 16–2013 10 03), L. Graužinienė (2013 10 03–2016 11 14). Šis Seimas pasižymėjo aktyviais mokesčių politikos klausimų svarstymais, pasirengė euro įsivedimui, įteisino tiesioginius mero rinkimus, sugrąžino nuolatinį privalomosios pradinės karo tarnybos šaukimą ir didino finansavimą krašto apsaugai, užtikrino Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai 2013 antrame pusmetyje (buvo pirmasis Lietuvos istorijoje). Priėmė 2105 įstatymus. Paskutinis posėdis įvyko 2016 11 10.
XII Seimas
XII Seimo rinkimai vyko 2016 10 09 ir 2016 10 23. Į šį Seimą buvo išrinkta 54 Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, 31 Tėvynės sąjungos, 17 Lietuvos socialdemokratų, 14 Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio, po 8 Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškų šeimų sąjungos ir partijos Tvarka ir teisingumas, 2 Darbo partijos, po 1 politinės partijos Lietuvos sąrašas, Lietuvos žaliųjų partijos ir Lietuvos centro partijos atstovai ir 4 nepartiniai. Pirmasis posėdis įvyko 2016 11 14. Seimo pirmininku išrinktas V. Pranckietis. Po rinkimų Seime įkurtas Kultūros komitetas, nuo 7 iki 5 sumažintas didžiausias galimas Seimo pirmininko pavaduotojų skaičius, 2018 vėl padidintas iki 7. Šio Seimo svarbiausi darbai – patvirtintos mokesčių ir šešėlio mažinimo, pensijų kaupimo, švietimo, sveikatos apsaugos sistemos, inovacijų ir technologijų srities reformos, įvestos valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių vadovų, švietimo įstaigų ir kultūros centrų, muziejų, bibliotekų vadovų rotacijos, įgyvendintos miškų urėdijų, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės sistemos reformos, priimtos Konstitucijos pataisos, kuriomis įteisintas individualus konstitucinis skundas. Pirmą kartą Lietuva įvykdė įsipareigojimus NATO ir krašto gynybai 2018 skyrė 2 % BVP.
XIII Seimas
XIII Seimo rinkimai vyko 2020 10 11 ir 2020 10 25. Į šį Seimą buvo išrinkta 50 Tėvynės sąjungos, 32 Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, po 13 Lietuvos socialdemokratų ir Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio, 11 Laisvės partijos, 10 Darbo partijos, po 3 Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškų šeimų sąjungos ir Lietuvos socialdemokratų darbo partijos, po 1 partijos Laisvė ir teisingumas ir Lietuvos žaliųjų partijos atstovai ir 4 nepartiniai. Pirmasis posėdis įvyko 2020 11 13. Seimo pirmininke išrinkta Viktorija Čmilytė-Nielsen.
1
Steigiamasis Seimas; -I Seimas; -II Seimas; -III Seimas; -IV Seimas; -V Seimas; -VI Seimas; -VII Seimas; -VIII Seimas; -IX Seimas; -X Seimas; -XI Seimas; -XII Seimas; -XIII Seimas