Sekstas Empirikas

Sèkstas Emprikas (gr. Sekstos Empeirikos, lot. Sextus Empiricus) apie 160? apie 210?, graikų filosofas skeptikas.

Gyvenimo faktai

Žinių apie jo gyvenimą išliko labai mažai. Buvo gydytojas, atstovavęs antikinei empirinės medicinos srovei, kurios sekėjai savo praktikoje rėmėsi ne teoriniais metodais, o vien empiriniais klinikinių stebėjimų duomenimis. Manoma, Sekstas Empirikas kurį laiką dirbo Romoje ir Aleksandrijoje.

Kūrybos bruožai

Be išlikusių filosofijos veikalų, kuriuose atsispindi skeptiškas požiūris į bet kokias dogmines teorijas, raginama remtis vien grynųjų reiškinių stebėjimu ir empirinių duomenų rinkimu, Sekstas Empirikas buvo parašęs ir medicinos traktatų (neišliko). Seksto Empiriko filosofinės pažiūros formavo jo, kaip gydytojo, nuostatas, o gydytojo praktika turėjo įtakos filosofinei pozicijai. Jo filosofiniai veikalai yra pagrindinis iki mūsų dienų išlikęs žinių apie antikinį skepticizmą (ypač pironiškąją jo atmainą) šaltinis.

Pironiškasis skepticizmas

Buvo helenizmo laikotarpio filosofo skeptiko Pirono sekėjas. Išliko du graikų kalba parašyti, 16 amžiuje į lotynų kalbą išversti Seksto Empiriko veikalai – Pironiškosios apybraižos (Pyrrhonienses Hypotyposes, ištrauka lietuvių kalba Pirono principai 1977) ir Prieš teoretikus (Adversus mathematicos; matematikais antikoje buvo įvardijami įvairių sričių teoretikai). Pironiškosios apybraižos yra iš trijų knygų sudarytas Pirono filosofijos vadovėlis: pirmoje aptariamos bendrosios Pirono filosofijos nuostatos, o antroje ir trečioje svarstomi ir kritikuojami dogminiai logikos, fizikos ir etikos principai.

Veikalą Prieš teoretikus sudaro 11 knygų (7–11 knygos kai kurių tyrinėtojų laikomos atskiru Seksto Empiriko traktatu, kuriame išsamiau aptariami Pironiškosiose apybraižose nagrinėjami klausimai, nors nėra žinoma, kuris tų dviejų veikalų – Pironiškosios apybraižos ar Prieš teoretikus parašytas anksčiau). 1–6 knygose ryški ne tik pironiškojo skepticizmo, bet ir epikūrizmo įtaka, formuluojama laisvųjų menų (gramatikos, retorikos, geometrijos, aritmetikos, astrologijos ir muzikos), o 7–11 knygose – trijų tradicinių helenizmo filosofijos šakų (logikos – knygos 7–8, fizikos – knygos 9–10, etikos – knyga 11), teorinių pretenzijų kritika.

Filosofiniu požiūriu brandžiausios yra Pironiškųjų apybraižų knygos 1 ir 3 bei veikalo Prieš teoretikus knygos 1–6: jose skeptinė Seksto Empiriko pozicija gerokai nuosaikesnė, pasisakoma ne tik prieš pozityvųjį, bet ir prieš negatyvųjį dogmatizmą (dogminį tvirtinimą, jog tam tikro dalyko tikrai neįmanoma pažinti). Prieštaraudamas radikaliojo (pirmiausia akademiškojo) skepticizmo sekėjams, pironiškosios pakraipos skeptikus Sekstas Empirikas įvardija kaip nešališkus tiesos ieškotojus, atsisakančius ką nors dogmatiškai tvirtinti arba neigti. Visus reiškinius tyrinėdamas nedogmatiškai (adoxastōs), t. y. be išankstinės nuomonės, pironiškasis skeptikas, anot Seksto Empiriko, visuomet išlaiko palaimingą sielos nesudrumstumą (ataraxia).

Įtaka

Į lotynų kalbą išversti Seksto Empiriko tekstai turėjo daug įtakos daugeliui Naujųjų laikų mąstytojų, daugiausia M. de Montaigne’iui, o negatyvia filosofinio iššūkio prasme – R. Descartes’ui. Ryški Seksto Empiriko įtaka ir britų empiristams. Kai kurie skeptiniai argumentai, suformuluoti Seksto Empiriko veikaluose, svarstomi ir šiuolaikinėje filosofijoje.

R: Sextus Empiricus 4 v Cambridge (MA) 1933–49. L: K. Janáček Sextus Empiricus’ Sceptical Methods Prague 1972; H. Thorsrud Ancient Scepticism Berkeley 2009.

708