sėlių kalba

slių kalbà, rytų baltų kalbų grupės kalba. Mirusi. Kalbėjo baltų gentis, gyvenusi dabartinės Lietuvos šiaurės rytų dalyje (Zarasai, Dusetos, Rokiškis, Pandėlys, Pasvalys, Subačius, Svėdasai, Salakas) ir dabartinės Latvijos pietrytinėje dalyje (Dauguvos kairiojoje pusėje, nuo Daugpilio beveik iki Rygos, naujausiais latvių mokslininkų duomenimis, ir į šiaurę nuo Daugpilio). Sėliai nepaliko jokių rašto paminklų, todėl apie sėlių kalbą sprendžiama tik iš istoriniuose dokumentuose randamų tikrinių vardų ir buvusiame sėlių kalbos plote gyvenančių lietuvių ir latvių kalbų ypatybių. K. Būga manė, kad sėlių buvusi artima kuršių kalbai. J. Endzelīnas tokiai nuomonei nepritarė. Lietuvių ir latvių kalbų tarminiai duomenys rodo, kad sėlių kalboje labai atviri e, ē buvo linkę virsti į a, ā. Manoma, sėliai, kaip lietuviai ir kuršiai, išlaikė dvigarsius an, en, in, un (plg. Gandennen, Lensen, Swenteuppe), bet dokumentuose šalia Vesinthe, Wesinte randama ir Vesyten forma. Kaip latviai (latgaliai) ir kuršiai, sėliai vietoj lietuvių kalbos š, ž greičiausiai turėjo s, z (plg. Mallaisen, Maleysine, lietuvių kalba Malešiai; Vesinthe, Wesinte, lietuvių kalba Viešintà); tą rodo ir buvusio sėlių krašto vandenvardžiai Zálvas, Zirnajỹs (lietuvių kalba Žavė, Žirnajà). Minkštuosius k, g sėliai, kaip latviai (latgaliai) ir kuršiai, veikiausiai buvo pavertę c, dz (plg. Nertze < *Nerke, Latzedzen < *Lakegen, Nitczegale – latvių kalba Nīcgale, lietuvių kalba Nykà). Sėlių c (< k), matyt, buvo labai minkštas, todėl lietuvių kalboje jis pakeistas į č (plg. Čẽdasas, Čičirỹs, Čiáunas – lietuvių kalboje turėtų būti *Kedasas, *Kikirys, *Kiaunas). Manoma, sėlių kalbos kilmės yra buvusiame sėlių krašte vartojami lietuvių kalbos tarmių žodžiai zelmuo, zliaugtie (plg. želmuo, žliaugti). K. Būga aiškino, kad ežero vardas Zarasas, iš kurio kilo Zarasų miesto pavadinimas, yra sėliškos kilmės. Lietuvių kalba ežeras sėlių kalboje turėjo atliepti *azar(a)s.

L: K. Būga Rinktiniai raštai t. 3 Vilnius 1961; S. Karaliūnas Sėlių kalba / Mokslas ir gyvenimas 1972 nr. 1; J. Kabelka Baltų filologijos įvadas Vilnius 1982; J. Endzelīns Darbu izlase t. 4(2) Rīga 1982.

2069