Semelškės, miestelis Elektrėnų savivaldybės teritorijoje, 12 km į pietus nuo Elektrėnų; seniūnijos, parapijos centras. 574 gyventojai (2018). Per Semeliškes teka Strėva ir jos intakas Dabinta. Pro miestelį eina Vievio–Aukštadvario plentas. Šv. Lauryno bažnyčia, Šv. Nikolajaus Stebukladario cerkvė. Paštas, ambulatorija, gimnazija (1932–36 pradinė, 1945–49 progimnazija, 1949–51 septynmetė, 1951–2015 vidurinė mokykla), vaikų darželis, biblioteka (įkurta 1946). Miestelio apylinkėse daug ežerų (didžiausias – Nestrėvantys).

Semeliškių herbas

Architektūra

Šv. Lauryno bažnyčia (1783–86) ir varpinė Semeliškėse

Miestelio senoji dalis linijinio plano, savaimingos raidos (susidarė 19 a. pabaigoje). Gatvių trasos dera su kalvota ir raižyta vietove. Šalia trijų pagrindinių gatvių sankryžos – beveik trikampė aikštė, kuri susidarė iš gatvės paplatėjimo posūkyje. Į abipus Strėvos vingiuojančią pagrindinę gatvę įsijungia keletas aklagatvių. Senojoje dalyje vyrauja 20 a. pirmos pusės vienaukščiai mediniai pastatai, stovintys šonu į gatvę (kitaip nei daugelyje Lietuvos miestelių, kur pastatai stovi galu į gatvę). Šv. Lauryno medinėje bažnyčioje (1783–86) yra vertingų paveikslų (tarp jų – Švč. Mergelės Marijos apreiškimas 19 a., Šv. Rokas 19 a. pradžia), 19 a. medinė skulptūra Jėzus Kristus, bokštuose – ornamentuotas kryžius (19 a.), 2 žalvariniai varpai (nuliedinti 1430 ir 1779).

Šv. Mikalojaus Stebukladario cerkvė Semeliškėse (1895)

2271

Istorija

13 a. 8–9 dešimtmetyje vietovėje apgyvendinti prūsų pabėgėliai, jų gyvenvietė (Sudowense) paminėta 1375, Semeliškės – 1377 (tais metais ir 1403 Vokiečių ordino kariuomenė Semeliškes sudegino). 1377 Semeliškės buvo valsčiaus centras ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaro sodyba. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovas Aleksandras 1501 arba 1502 fundavo bažnyčią. 1522 siautė maras. Semeliškių valsčiaus bajorai 1528 sudarė atskirą vėliavą. 1529–67 Semeliškės įrašytos į neprivilegijuotų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų sąrašą, 1578 vadinamos miesteliu. 1571 jame vyko Trakų pavieto seimas. Semeliškės pažymėtos 1613 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapyje. 1645 Abiejų Tautų Respublikos valdovas Vladislovas Vaza leido rengti savaitinį turgų ir 2 prekymečius (1683 ir 1740 privilegija pakartota ir išplėsta).

Miestelis nukentėjo per 17 a. vidurio karą. 1775 dvare buvo 78 dūmai, 1789 miestu vadinamose Semeliškėse – 36 dūmai ir 2 užvažiuojamosios karčemos. Nuo 1777 minima parapinė mokykla. Per 1830–1831 sukilimą apylinkėse veikė V. Matusevičiaus sukilėlių būrys. Po sukilimo Semeliškių dvaras sekvestruotas ir perduotas valstybės iždui. 1850 (arba 1859) įkurta valstybinė liaudies mokykla. 1851 dėl valstiečių bruzdėjimo Semeliškėse stovėjo Rusijos imperijos kariuomenės dalinys. 1861–1950 Semeliškės buvo valsčiaus centras. 1863–1864 sukilime aktyviai dalyvavo Semeliškių ir gretimų parapijų kunigai. 1886 miesteliu vadintoje gyvenvietėje buvo 3 parduotuvės, 6 smuklės, rinkosi prekymetis. 1896 pastatyta cerkvė.

Per 1905–07 Rusijos revoliuciją buvo nutarta pašalinti rusą mokytoją, valsčiaus viršaitį, nemokėti mokesčių, uždaryti degtinės monopolį. Per I pasaulinį karą (1915) puolant Vokietijos kariuomenei sudegė dalis sodybų. 1920 09 prie miestelio vyko Lietuvos ir Lenkijos karinių dalinių susirėmimas. 1931 Semeliškėse veikė 6 parduotuvės, vaistinė, žemės ūkio kooperatyvas, vartotojų bendrovė, 2 karšyklos, lentpjūvė, 3 malūnai; rinkosi turgus ir 4 prekymečiai. Miestelyje veikė šaulių, jaunalietuvių, ateitininkų ir kitų organizacijų skyriai.

1941 10 06 nacių Vokietijos okupacinės valdžios įsakymu Semeliškėse nužudyti 962 Semeliškių ir gretimų vietovių žydai. 1944 03 22 miestelį puolė Armijos Krajovos daliniai. Po II pasaulinio karo apylinkėse veikė A. Galinio vadovaujamas Lietuvos partizanų būrys. SSRS okupacijos metais Semeliškės buvo apylinkės centras ir kolūkio centrinė gyvenvietė. 1969 Semeliškės paskelbtos vietinės reikšmės urbanistikos paminklu. 2002 patvirtintas miestelio herbas.

1833 buvo 129, 1845 – 225, 1897 – 968, 1959 – 587, 1970 – 523, 1979 – 675, 1990 – 653, 2001 – 660, 2011 – 580 gyventojų.

L: A. Miškinis Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai / Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės t. 2 kn. 2 Vilnius 2002.

972

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką