Dubnow Semion (Semionas Dubnòvas, Šimonas Dubnòvas) 1860 09 10Mstislavl (Mogiliavo sr.) 1941 12 08Ryga, žydų istorikas. Studijavo savarankiškai. Nuo 1882 žurnalo Voschod bendradarbis. 1903–06 gyveno Vilniuje. Nuo 1909 žurnalo Evrejskaja starina redaktorius. Nuo 1917 dėstė Sankt Peterburgo universitete, profesorius. 1922 atvykęs į Kauną prisidėjo prie Lietuvos universiteto Socialinių mokslų fakulteto Žydų istorijos katedros steigimo. 1922 išvyko į Berlyną. Dėl prasidėjusių žydų persekiojimų 1933 persikėlė į Rygą. Žuvo vokiečiams okupavus Latviją.
Tyrinėjo žydų istoriją. Iškėlė autonomizmo, arba diasporos nacionalizmo, teoriją: žydai, gyvendami diasporoje, sukuria savitą socialinę sistemą ir ideologiją; visuomet būdavo bendruomenė, kurioje žydų savimonė, nacionalinė kūryba ir dvasinė nepriklausomybė reiškiasi stipriausiai, tokia bendruomenė tampa žydų tautos centru (Palestina, vėliau Babilonija, Ispanija, Vokietija, Lenkija ir Lietuva); teigė, kad žydai problemas turi spręsti ne emigruodami į Palestiną, o siekdami iškovoti plačią autonomiją diasporai toje šalyje, kurioje gyvena.
Svarbiausi veikalai: Laiškai apie senąją ir naująją žydiją (Pis′ma o starom i novom evrejstve 1907), Visuotinė žydų istorija (Die Weltgeschichte des jüdischen Volkes 10 tomų 1925–30), Vsemirnaja istorija evrejskogo naroda 1934–38), Chasidizmo istorija (Geschichte des Chassidismus 1931).