Senatas

Senãtas, Jungtinių Amerikos Valstijų parlamento (Kongreso) aukštieji rūmai. Senatą sudaro (nuo 1961) 100 senatorių, renkamų (nuo 1913, anksčiau juos skyrė valstijų parlamentai) visuotiniais tiesioginiais rinkimais kiekvienoje valstijoje 6 metams po 2 neatsižvelgiant į gyventojų skaičių; 1/3 jų perrenkama kas 2 metai (tos pačios valstijos senatoriai renkami skirtingais rinkimais). Į Senatą gali būti renkamas kiekvienas Jungtinių Amerikos Valstijų pilietis, esantis juo ne mažiau kaip 9 m. ir sulaukęs 30 metų. Senato pirmininkas yra viceprezidentas, jis neturi balsavimo teisės, išskyrus tuos atvejus, kai senatorių balsai pasiskirsto po lygiai. Nesant viceprezidento posėdžiams pirmininkauti gali iš senatorių renkamas laikinasis Senato pirmininkas. Per diskusijas senatoriai gali kalbėti tik pirmininkaujančiajam leidus, visos kalbos skiriamos jam, kiti senatoriai gali būti minimi tik trečiuoju asmeniu. Senatorių kalbų turinys ir trukmė neribojami. Siekdami sustabdyti balsavimą dėl įstatymo projekto priėmimo vienas ar daugiau senatorių gali sakyti ilgas kalbas, kol dauguma sutinka klausimo svarstymą atidėti. Tokia obstrukcijos forma, vadinama flibustjeryste (ją naudojantys senatoriai – flibustjerais), pirmą kartą Senate buvo panaudota 1841. Ilgiausią kalbą, trukusią daugiau kaip 24 h, pasakė senatorius S. Thurmondas (1957). 1917 buvo priimta taisyklė, leidžianti nutraukti diskusijas, jei tokį pasiūlymą palaiko 2/3 senatorių. Balsavimai Senate dažniausiai vyksta balsu. Pirmininkaujantysis iš klausos nustato, kurių balsų (taip ar ne) buvo daugiau. Jei tokio balsavimo rezultatas ginčytinas, rengiamas vardinis balsavimas. Dalis Senato darbo atliekama komitetuose (nuolatiniuose ir specialiuosiuose). Senatas kartu su Atstovų Rūmais leidžia įstatymus. Senatas svarsto apkaltą (jos inicijavimo teisę turi tik žemieji rūmai), turi teisę ratifikuoti tarptautines sutartis ir tvirtinti prezidento skiriamus aukštuosius pareigūnus. Senatas posėdžiauja Kapitolijaus šiauriniame Sparne Vašingtone.