Senegãlo architektūrà
Liaudies architektūrai būdinga apskritimo plano būstai iš šakų, dažniausiai žoliniais augalais dengtais kūgio pavidalo stogais, statyti ir netaisyklingo plano moliniai bei karkasiniai gyvenamieji namai.
Išliko 3 a. pr. Kr.–16 a. po Kr. megalitų Sine Ngayène ir Wanaro vietovėse (su tokiais statiniais Gambijoje – pasaulio paveldo vertybė, nuo 2006).
mečetė Dakare (1997)
18–19 a. kolonijinio stiliaus statinių pastatyta Gorée (prie Dakaro, pasaulio paveldo vertybė, nuo 1978), Saint‑Louis (pasaulio paveldo vertybė, nuo 2000) senamiesčiuose; raiškesni – vadinamasis Vergų namas Gorée (1776), Saint‑Louis – Faidherbe’o tiltas (1897, rekonstruotas 21 a. pradžioje), ligoninė (1822), katedra (1827), kareivinės (1837), Didžioji mečetė (pradėta 1838). 20 a. Dakare suprojektuota rotušė (1918), Prekybos rūmai (1926), katedra (pašventinta 1936), Prezidento (1953), Teisingumo (1958) rūmai, Didžioji mečetė (1964), Vakarų Afrikos centrinio banko būstinė (1977), Touboje – Didžioji mečetė (1963), Kaolacke – prancūzų ir senagaliečių kultūros centras (1994, architektas P. Dujarricas).
2271
Senegalo kultūra
Senegalo konstitucinė santvarka
Senegalo partijos ir profsąjungos