Senegãlo švietmas
Pirmąsias mokyklas 1816 pradėjo steigti Prancūzijos misionieriai. Jose galėjo mokytis tik turtingųjų vaikai (baltaodžiai ir mulatai). Kolonijiniu laikotarpiu paplito prancūziška švietimo sistema, mėginta įvesti pasaulietinį mokymą, aukštasis mokslas buvo įgyjamas Prancūzijoje (dažniausiai Tulūzoje) ir Alžyre. Atkūrus nepriklausomybę (1960) švietimą pradėjo tvarkyti vyriausybė. 95 % vietinių gyventojų buvo neraštingi. 1963 priimtas privalomo pradinio mokslo įstatymas neįgyvendintas. Yra Nacionalinio švietimo ministerija (apima ikimokyklines įstaigas, pradines ir vidurines mokyklas), Profesinio ir aukštojo mokslo ministerija (apima profesines ir technikos vidurines bei aukštąsias mokyklas). Veikia valstybinės, privačios (daugiausia katalikiškų organizacijų) ir Korano (jose mokoma islamo, skaityti ir rašyti arabiškai) mokyklos. Mokslas nemokamas ir privalomas vaikams nuo 6 iki 16 metų. Mokoma prancūzų (pradinėse, vidurinėse ir aukštosiose mokyklose) ir etninėmis – volofų, sererų, mananinka, soninkė, dida (pradinėje mokykloje) – kalbomis. Ikimokyklinės įstaigos 3–6 metų vaikams yra tik privačios, pradinė mokykla 6–12 metų vaikams – šešiametė. Baigus pradinę mokyklą ir išlaikius pradinio mokslo egzaminą galima mokytis vidurinėje ir profesinėje mokykloje. Vidurinį mokslą sudaro 12–16 metų jaunuoliams privaloma pirmoji (keturmetis koležas) ir 16–19 metų jaunuoliams antroji (keturmetis licėjus) pakopos. 2005 pradinę mokyklą lankė 1 444 163 mokinių (82 % šio amžiaus grupės vaikų), pirmąją vidurinės mokyklos pakopą – 411 863 mokiniai (234 943 berniukai, 176 920 mergaičių; 31,9 % šio amžiaus grupės mokinių), antrąją vidurinės mokyklos pakopą – 89 084 (53 348 berniukai, 35 736 mergaitės; 10,9 % šio amžiaus grupės mokinių). 20 amžiaus pabaigoje UNESCO pradėjo steigti suaugusiųjų švietimo centrus. Veikia valstybinės ir privačios aukštosios mokyklos. 2011 buvo 5 valstybiniai universitetai (pirmoji aukštoji mokykla – Cheikho Antos Diopo, įkurtas 1957 Dakare, G. Bergero, įkurtas 1975 Saint‑Louis, Ziguinchoro, Thièso ir Babbey, visi įkurti 2007) ir jiems priklausančios 25 aukštosios mokyklos, 6 privatūs universitetai (iš jų – pirmoji privati aukštoji mokykla Dakaro Burgibos universitetas, įkurtas 1995). 2010 aukštosiose mokyklose studijavo 60 000 studentų. Prie aukštųjų mokyklų veikia 23 mokslo įstaigos, svarbiausia iš jų – Juodosios Afrikos tyrimo institutas (įkurtas 1936). Yra 50 bibliotekų (iš jų didžiausios – Senegalo nacionalinė biblioteka ir nacionalinis archyvas, įkurtas 1913 Dakare, Juodosios Afrikos tyrimo instituto, Prancūzų aljanso, įkurta 1948, Cheikho Antos Diopo universiteto, įkurta 1952), 12 muziejų (iš jų – Jūros, įkurtas 1958, Afrikos meno, įkurtas 1961, Karinių pajėgų, įkurtas 1987, Vakarų Afrikos istorijos, įkurtas 1989, Šiuolaikinio meno, įkurtas 1992, Senegalo muitininkų, įkurtas 2004, visi Dakare, Thièso regioninis, įkurtas 1961, Podoro regioninis, įkurtas 2006).
Senegalo kultūra
2271
Senegalo konstitucinė santvarka
Senegalo partijos ir profsąjungos