seniūnas

seninas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoras, iš didžiojo kunigaikščio gavęs valdyti tam tikrą žemės plotą (seniūniją) kaip atlyginimą už tarnybą arba paskolintus iždui pinigus su teise juos susirinkti iš gautų valdyti žemių. Mažesnės seniūnijos (tenutas) administratorius dažniau buvo vadinamas ne seniūnu, o laikytoju – lotyniškai tenutoriumi. Ir seniūnas, ir laikytojas buvo ne tik administratorius, bet ir savo seniūnijos, arba tenuto, valstiečių teisėjas, t. p. Seimo paskirtos sidabrinės mokesčio rinkėjas.