seninų sùeiga, seniūnijos sueiga, Rusijos imperijos valstybinių valstiečių seniūnijos institucija. Veikė 1844–66 Vilniaus ir Kauno gubernijose. Seniūnų sueigą sudarė seniūnijai priklausančių valstybinių valstiečių atstovai (po 1 atstovą nuo 5 arba 10 kiemų), ją šaukdavo seniūnas 3 kartus per metus (sausio, gegužės ir spalio mėnesiais). Ypatingais atvejais seniūnų sueiga buvo šaukiama tik valstybės turtų apygardos viršininkui leidus. Seniūnų sueiga rinkdavo seniūnijos pareigūnus (seniūną, mokesčių rinkėją, magazino prižiūrėtoją, skiepytoją nuo raupų, veterinarą, bitininką ir kitus), nustatydavo jiems atlyginimą, kontroliavo jų veiklą, sprendė, kuriuos seniūnijos narius atleisti ar perkelti į kitą luomą (pirklių, miestiečių, dvasininkų), kuriuos šalinti iš seniūnijos ir perduoti vyriausybei (perduotuosius tremdavo į Sibirą), priimdavo naujus narius. Seniūnų sueiga rūpinosi rekrutų prievolės atlikimu, nepriemokų išieškojimu, grūdų paskolos išdavimu, šeimų turto dalijimu, globėjų, pašalpų skyrimu ir kita, skirstė bendruomenės prievoles ir rinkliavas, parinkdavo berniukus mokytis seniūnijos raštvedybos.
2073