sénkapiai, 14 a. pabaigos–17 a. vidurio kapinynai, kuriuose mirusieji laidoti nedeginti. Senkapių pavadinimas mokslinėje literatūroje vartojamas nuo 20 a. 8 dešimtmečio. Įkapės – dažniausiai geležiniai darbo įrankiai ir ginklai, bronziniai papuošalai, aprangos fragmentai, monetos, keramikos dirbinių šukės, kiti daiktai. Dėl įkapių laikomi archeologinėmis vertybėmis. Iki 2010 Lietuvoje ištirta apie 250 senkapių.
1329