senovės Graikijos švietimas

senóvės Grakijos švietmas

Senovės Graikijoje švietimas buvo prieinamas laisviesiems ir atleistiniams (daug mokytojų, retorių ir filosofų buvo kilę iš vergų), grindžiamas specialia mokymo metodika, harmoningo žmogaus idėja. 8–4 amžiuje prieš Kristų dėl polių raidos skirtingų sąlygų susiklostė įvairios švietimo ir ugdymo sistemos. Žymiausios – Atėnų ir Spartos.

Atėnų ugdymo sistema apėmė protinį, dorinį, estetinį ir fizinį ugdymą. Nuo 7 metų berniukai pradėdavo lankyti gramatines mokyklas, iki tol jie buvo ugdomi šeimoje. Gramatinėse mokyklose jie mokydavosi skaitymo, rašymo ir aritmetikos, pas kitaristą – muzikos ir deklamacijos. 12–13 metų berniukai lankydavo palestrą, kurioje buvo mokoma kūno kultūros, penkiakovės rungčių (šuolis, bėgimas, disko ir ieties mėtymas, imtynės). Šios mokyklos buvo privačios, mokslas mokamas. Mergaičių mokyklų nebuvo. Namuose jos mokėsi skaitymo, rašymo, muzikos, namų ruošos, siuvimo, rankdarbių.

Spartoje vaikų ugdymu nuo kūdikystės rūpinosi valstybė. 6 amžiuje prieš Kristų sukurta valstybinė švietimo sistema. Mokslas buvo privalomas visiems 8–20 metų spartiečiams. Gerusijos, seniūnų tarybos, nariai į mokyklas atrinkdavo tik sveikus vaikus. Iki 7 metų vaikai buvo ugdomi šeimoje. Nuo 8 iki 20 metų jaunuoliai gyvendavo valstybiniuose internatuose. Mokydavosi skaityti, rašyti, deklamuoti, dainuoti, bet daugiausia – kūno kultūros ir karinio parengimo, ištvermės, valios ugdymo. Mergaitės taip pat privalėjo grūdintis, sportuoti (bėgioti, eiti imtynių, mėtyti diską ir ietį).

5 amžiuje prieš Kristų Astipalėjoje, Mikalėje, Chilyje ir kituose poliuose veikė privačios mokyklos 7–14 metų vaikams su vieno dalyko specializacija. Norėdami išmokti įvairių dalykų mokiniai lankydavo kelias mokyklas. Pamokos vykdavo privačiuose namuose. Mokiniai rašydavo vaškuotose lentelėse, vėliau papiruse. Vienu metu mokydavosi aritmetikos, skaitymo ir rašymo (skaičius žymėdavo raidėmis). Tolesnį išsilavinimą 13–15 metų jaunuoliai įgydavo gimnasijuose, kurie buvo paplitę visoje Graikijoje. Juos steigdavo privatūs asmenys, o prižiūrėdavo valstybės pareigūnai – gimnasiarchai. Mokslas trukdavo dvejus metus. Mokytojams atlygis buvo mokamas iš visuomenės surinktų lėšų. Pergame, Teose ir kituose poliuose buvo mergaičių mokyklų. Jose buvo mokoma muzikos ir poezijos. 18–20 metų jaunuoliai (efebai) lankydavo efebijas.

Aukštojo mokslo užuomazgomis galima laikyti būrelius pas žymius mokslininkus (retorius, sofistus, medikus). Žymiausi būreliai: Platono akademija (įkurta 387 prieš Kristų), Antisteno Atėniečio kinikų mokykla, Aristotelio likėjus (įkurtas 335 prieš Kristų).

Graikijos švietimo sistema tapo romėnų, Europos ir arabų švietimo sistemų pagrindu. 4 amžiuje prieš Kristų graikams praradus nepriklausomybę vietoj kūno kultūros ir karinio ugdymo pradėjo įsigalėti humanitarinis švietimas, didelę reikšmę įgijo bibliotekos (Aleksandrijos biblioteka, Pergamo, Rodo, Oronto, Antiochijos). Muziejų prototipu laikoma Knoso rūmų saugykla Kretoje (įkurta 16 amžiuje prieš Kristų). Meno kūriniai buvo saugomi Atėnų Akropolyje, Delfų Apolono šventykloje, Antiochijoje, Pergame, Aleksandrijoje.

2271

senovės Graikijos kultūra

senovės Graikija

senovės Graikijos mitologija

senovės Graikijos religija

senovės Graikijos literatūra

senovės Graikijos architektūra

senovės Graikijos dailė

senovės Graikijos muzika

senovės Graikijos choreografija

senovės Graikijos teatras

senovės Graikijos istorija

senovės Graikijos filosofija

senovės Graikijos mokslas