Sent Lùsijos istòrija
Ikikolonijiniai ir kolonijiniai laikai
Salą, kurioje gyveno indėnai aravakai, veikiausiai 1502 atrado Kristupas Kolumbas. 1605–38 čia kurtis nesėkmingai mėgino anglai – tam priešinosi karingi vietos gyventojai. Sudarę su jais sutartį pirmąją gyvenvietę 1650 įkūrė prancūzai. Nuo 17 a. vidurio darbui cukranendrių plantacijose pradėta masiškai įsivežti juodaodžių vergų iš Afrikos. Iki 1814 Sent Lusija buvo prancūzų ir britų nuolatinės nesantaikos priežastis, net 14 kartų ėjo iš rankų į rankas (Sent Lusija buvo vadinama Vest Indijos Elena – gražiausia pasaulio moterimi, dėl kurios kilo Trojos karas). Pagal Paryžiaus sutartį (1814) Sent Lusija galutinai tapo Didžiosios Britanijos kolonija. 1834 panaikinta vergija. 1838–1958 Sent Lusija buvo Priešvėjinių salų kolonijos, 1958–62 – Vest Indijos federacijos dalis, nuo 1967 – viena iš šešių Jungtinės Karalystės asocijuotųjų valstybių Vest Indijoje. 1967 gavo savivaldą.
Sent Lusijos žemėlapis (1758, kartografas Jacques-Nicolas Bellinas)
Nepriklausomybės laikotarpis
1979 02 22 paskelbta nepriklausoma valstybe, Tautų Sandraugos nare. 1980–96 valdė konservatyvi Jungtinė darbininkų partija (įkurta 1964), 1996–2006 – Sent Lusijos darbo partija (įkurta 1950). 2007–11 vyriausybei vadovavo Jungtinės darbininkų partijos atstovas Stephensonas Kingas, 2011–16 – Sent Lusijos darbo partijos atstovas Kenny Anthony, 2016–21 – Jungtinės darbininkų partijos atstovas Allenas Michaelis Chastanet, nuo 2021 – Sent Lusijos darbo partijos lyderis Philipas J. Pierreʼas. Generalgubernatorius nuo 2021 – Errolas Charlesas.
Karibų Sandraugos (1974), Jungtinių Tautų (1979), Amerikos valstybių organizacijos (1979), Rytų Karibų valstybių organizacijos (1981), Pasaulio prekybos organizacijos (1995), Bolivaro aljanso už mūsų Amerikos tautas (2013) narė. Diplomatiniai santykiai su Lietuva nuo 2009.
Sent Lusijos konstitucinė santvarka
Sent Lusijos partijos ir profsąjungos