Septyniólikos tkstančių memorándumas, Lietuvos tikinčiųjų pareiškimas SSKP Centro komiteto generaliniam sekretoriui dėl Lietuvos Katalikų Bažnyčios padėties ir sąžinės laisvės varžymo sovietų okupuotoje Lietuvoje. Kunigo S. Tamkevičiaus iniciatyva parengtą memorandumą 1971 pabaigoje pasirašė 17 050 gyventojų (daugiausia Vilkaviškio vyskupijos – Marijampolės, Prienų, Šakių ir Vilkaviškio rajonų). Dokumente pabrėžiama: pažeidžiant SSRS konstituciją ir įstatymus, sovietinėje Lietuvoje persekiojama Katalikų Bažnyčia; be jokio teisinio pagrindo ištremti vyskupai V. Sladkevičius ir J. Steponavičius, kunigai F. Bubnys ir J. Zdebskis nuteisti ir kalinami už vaikų rengimą pirmajai komunijai; iš darbo atleidžiami tikintys mokytojai; tikinčių tėvų vaikai mokyklose prievarta mokomi ateizmo; valdžios pareigūnai nuolat kišasi į kunigų seminarijos reikalus, todėl labai mažėja klierikų ir trūksta kunigų. Pareiškimu prašoma garantuoti Lietuvos piliečiams SSRS konstitucijos deklaruojamą sąžinės laisvę.
1971 12 F. N. Sadūnaitė memorandumo originalą su parašais per užsienio žurnalistus perdavė Didžiosios Britanijos ambasados Maskvoje darbuotojams, šie – religijų ir komunizmo studijų centrui Oksforde (Kestono institutui). Instituto vadovo M. Bordeaux pastangomis dokumentas buvo išverstas į anglų kalbą, nusiųstas į Jungtines Tautas, BBC televizijai Didžiojoje Britanijoje, Laisvosios Europos radijo stočių paskelbtas lietuvių, anglų, rusų ir kitomis kalbomis. Memorandumas atkreipė pasaulio visuomenės dėmesį į Katalikų Bažnyčios ir tikinčiųjų padėtį SSRS okupuotoje Lietuvoje. 2007 Kestono institutas memorandumą su tikinčiųjų parašais grąžino Lietuvos Katalikų Bažnyčiai.