serbeñtai, daugiamečiai uogakrūmiai. Priklauso agrastinių (Grossulariaceae) šeimos Ribes genčiai.
Morfologija
Krūmas 0,5–2 m aukščio. Žiedai varpelio formos, smulkūs, penkianariai, balti, raudoni, geltoni, susitelkę į kekes po 3–50. Vaisiai – juodos, raudonos, geltonos ar kitos spalvos uogos.
Dauginimas
Serbentai dauginami sumedėjusiais ir žaliaisiais auginiais, atlankomis, kartais krūmo skyrimu, sėklomis (selekcija).
Svarbiausios rūšys
Svarbiausios serbentų rūšys: juodasis, raudonasis ir auksuotasis. Juodojo serbento (Ribes nigrum) veislės daugiausia sukurtos juos kryžminant su įvairių rūšių serbentais. Uogos juodos, melsvai ar rudai juodos, žalios. Turi 7–8 % angliavandenių, 2–4 % karboksirūgščių, iki 300 mg/kg vitamino C, vitaminų P, B1, A, pektininių ir rauginių medžiagų. Derlingumas 6–10 t/ha. Europinių veislių stiebai produktyvūs būna 3–4 m., sibirinių – 2–3 metus. Mėgsta drėgną, trąšų dirvožemį, auga 20–30 metų.
juodasis serbentas
raudonasis serbentas
Dauguma raudonojo serbento (Ribes rubrum) veislių sukurta juos sukryžminus su kitų rūšių serbentais. Uogos tamsiai ar šviesiai raudonos, gelsvos arba beveik baltos. Turi 4–10 % angliavandenių, 2–4 % karboksirūgščių, vitaminų C ir P. Derlingumas 10–12 t/ha. Stiebai produktyvūs 5–7 m., krūmai auga 20–30 metų. Mėgsta šiltesnį ir sausesnį klimatą negu juodieji serbentai.
Auksuotasis serbentas (Ribes aureum) Lietuvoje auginamas dekoratyviniais tikslais ir kamieninių serbentų bei agrastų poskiepiams. Uogos juodos. Atsparus šalčiams ir sausroms.
Kenkėjai ir ligos
Jiems labiausiai kenkia miltligė, žiedų pilnavidurė, lapų šviesmargė, rūdys, serbentinė erkutė, serbentinė kandis, serbentinis amaras, pjūkleliai, sprindžiai, serbentinis stiklasparnis.
Lietuvoje
Lietuvoje paplitusios serbentų veislės: juodųjų – ‘Kastyčiai’, ‘Svyriai’, ‘Titania’; raudonųjų – ‘Olandų raudonieji’, ‘Jonkheer van Tets’; baltųjų – ‘Olandų baltieji’, ‘Weisse aus Juterbog’. Serbentai selekcionuojami Sodininkystės ir daržininkystės institute.
2879