Sebijos švietmas
Serbijos švietimo sistemos ištakos siekia 11–12 amžių, įsteigus Titelyje ir Baće (Vojvodinos provincija) pirmąsias katalikiškas kolegijas. Pirmojo švietimo įstatymo 13 amžiuje iniciatorius – Serbijos stačiatikis Šventasis Sava, kuris teisiškai apibrėžė švietimo, literatūros, mokslo, sveikatos sistemas. Valdant karaliui Steponui Dušanui (jis 1349 išleistame Stepono Dušano teisyne paskelbė Serbijos kultūros įstatymą) pradėtos steigti mokyklos prie stačiatikių vienuolynų (iš jų – Sopoćanyje, Studenicoje, Pećo patriarchijos). Po pralaimėjimo turkams Kosovo mūšyje (1389) švietimo ir mokslo sistemos pradėjo irti. Tik 19 amžiaus pradžioje gyventojams dažniau sukylant prieš Osmanų valdžią pradėta rūpintis švietimu. 1808 įkurta pirmoji Belgrado aukštoji mokykla (Belgrado universitetas). Serbijos sukilimo vadovo Karadžiordžės sūnui Aleksandrui Karadžiordževičiui 1844 priėmus civilinį kodeksą buvo sumoderninta valstybės valdymas, švietimas ir mokslas. 1882 priimtas privalomas šešiametis mokslas 6–12 metų vaikams. 1918 Belgrade paskelbus Serbų, Kroatų ir Slovėnų karalystę (Jugoslavija) 1919–1929 mėginta vienodinti švietimo sistemą. Pagal švietimo lygį Jugoslavija buvo viena labiausiai atsilikusių Europoje. Po Antrojo pasaulinio karo pradėta švietimo reforma. 1945 paskelbtas privalomo septynmečio, 1950 – privalomo aštuonmečio mokslo įstatymas. 1958 įstatymu buvo formuojama vientisa Jugoslavijos švietimo sistema, kurią sudarė ikimokyklinės įstaigos (4–7 metų vaikams), privalomos aštuonmetės mokyklos (7–15 metų vaikams), keturmetės gimnazijos (15–19 metų jaunuoliams). Visos tautos turėjo mokyklas gimtąja kalba.
Nuo 2006 švietimą tvarko Serbijos švietimo ir mokslo ministerija. Mokoma serbų kalba. Veikia valstybinės ir privačios mokyklos. Ikimokyklinis ugdymas apima ikimokyklines įstaigas (darželiai; 3–6 metų vaikams) ir nemokamas privalomas priešmokyklines įstaigas (darželiai, pradinės mokyklos parengiamosios klasės; 6–7 metų vaikams). Privaloma aštuonmetė pagrindinė mokykla (7–15 metų jaunuoliams) apima pirmąją (keturmetė pradinė mokykla) ir antrąją (4 metai) pakopas. 2011 pradines mokyklas lankė 99 % šio amžiaus grupės vaikų, vidurinę mokyklą – 88,9 % šio amžiaus grupės mergaičių, 82,1 % šio amžiaus grupės berniukų (romų vaikų mokyklą lanko tik 10 %).
Karo medicinos akademija Belgrade
Aukštosios mokyklos skirstomos į universitetines (universitetai ir akademijos) ir trimetes neuniversitetines (vadinamosios aukštosios mokyklos). 2012 buvo 18 universitetinių (iš jų – 8 valstybinės) ir 49 neuniversitetinės (iš jų – 32 privačios) aukštosios mokyklos (apie 300 000 studentų, 31 390 dėstytojų). Svarbiausios aukštosios mokyklos: Belgrado, Novi Sado (įkurtas 1960), Nišo (įkurtas 1965), Prištinos (įkurtas 1971), Menų (įkurtas 1973), Kragujevaco (įkurtas 1976), Novi Pazaro (įkurtas 2002), Gynybos (įkurtas 2006 Belgrade) universitetai.
Svarbiausia mokslo įstaiga – Serbijos mokslų ir menų akademija (įkurta 1886), mokslinį tiriamąjį darbą taip pat atlieka 39 mokslo įstaigos, kurios daugiausia priklauso aukštosioms mokykloms.
Didžiausios bibliotekos: Serbijos nacionalinė biblioteka, Belgrado universiteto S. Markovićiaus (įkurta 1844; 2012 jos fonduose buvo 1,5 mln. egzempliorių).
Šiuolaikinio meno muziejaus pastatas Belgrade (1965, architektai I. Antićius, I. Raspopović, renovuotas 2007–2017)
Muziejai: Nacionalinis (įkurtas 1844; seniausias ir didžiausias šalies muziejus), Karo (įkurtas 1878), Etnografinis (įkurtas 1901), Taikomojo meno (įkurtas 1950), Šiuolaikinio meno (įkurtas 1961; visi Belgrade), Afrikos meno (įkurtas 1977), Vaizduojamojo meno galerija (įkurta 1974 Novi Sade).
2271
Serbijos kultūra
Serbijos konstitucinė santvarka
Serbijos partijos ir profsąjungos