Sebijos kis

Bendroji ūkio apžvalga

Serbijos BVP struktūra (2010)

Serbija – ekonomiškai silpna valstybė. Ūkis smarkiai smuko dėl 20 a. pabaigos karinių konfliktų, ekonominių sankcijų. 2011 BVP sudarė 46,44 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 79,01 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 6267 Jungtinių Amerikos Valstijų doleriai (pagal perkamosios galios paritetą – 10 661 Jungtinių Amerikos Valstijų doleris). BVP struktūra parodyta diagramoje. Užsienio skola 31,6 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (2011).

Pramonė

Kasama vario (Boro, Majdanpeko telkiniai), geležies, chromo, molibdeno, magnezito, mangano rūdos, boksitai, klintys, kaolinas, akmens anglys (Zaječaro), gaunama nafta ir gamtinės dujos (daugiausia Kikindos apylinkėse). Serbijos svarbiausių naudingųjų iškasenų gavybos rodikliai – 1 lentelėje. 2008 pagaminta 37,39 mlrd. kilovatvalandžių elektros energijos. 2006 Serbijoje (ir Juodkalnijoje) 68,7 % elektros energijos pagamino šiluminės elektrinės, kūrenamos akmens anglimis (didžiausia – Nikola Teslos šiluminė elektrinė, galia 2058 megavatai), 30,1 % – hidroelektrinės. Didžiausios hidroelektrinės yra prie Dunojaus, ties Serbijos ir Rumunijos siena (Geležiniai Vartai). Elektros mašinos gaminamos Belgrade, Novi Sade, Niše, Suboticoje, automobiliai – Kragujevace, Pribojuje, Mladenovace, geležinkelių riedmenys – Smederevo, Kruševace, Niše, Kraljevo, statybos ir maisto pramonės įrenginiai – Belgrade, Niše, kasybos įrenginiai – Belgrade, Kruševace, Zaječare. Laivai statomi Belgrade, Sremska Mitrovicoje, Novi Sade, Pančevo. Elektrotechnikos pramonės įmonių yra Novi Sade, Belgrade, Niše, Suboticoje, Kragujevace. Metalurgija: geležies lydymo – Smederevo, vario – Bore, Majdanpeke. Trąšų gamybos įmonių yra Suboticoje, Kruševace, Šabace, sieros rūgšties – Kruševace, Suboticoje, Bare, vaistų – Belgrade, Novi Sade, Suboticoje, Leskovace, naftos perdirbimo – Pančevo, Belgrade. Didesniuose Serbijos miestuose plėtojama tekstilės, siuvimo, medienos apdirbimo, maisto (aliejaus, vaisių perdirbimo), vyno, tabako pramonė. Serbijos pramonės svarbiausi rodikliai – 2 lentelėje.

1 lent. Serbijos svarbiausių naudingųjų iškasenų gavyba (tūkst. tonų, 2008)
akmens anglys 38 585
nafta 636
gamtinės dujos* 282
vario rūda 8 680
klintys ir kaolinas 190

* mln. kubinių metrų

2 lent. Serbijos apdirbamosios pramonės svarbiausia produkcija (2008)
benzinas, tūkst. tonų* 624
distiliacinė alyva, tūkst. tonų* 1 091
naftos bitumas, tūkst. tonų* 796
azoto trąšos, tūkst. tonų 251
ketus, tūkst. tonų 1 516
plieno gaminiai, tūkst. tonų 2 393
cementas, tūkst. tonų 2 843
guminės padangos, tūkst. 14 146
elektros lemputės, tūkst. 2 227
kintamosios srovės varikliai, vienetų 41 226
traktoriai, vienetų 1 826
lengvieji automobiliai, vienetų 7 748
popierius ir kartonas, tūkst. tonų 95
laikraštinis popierius, tūkst. tonų 56
odinė avalynė, tūkst. porų 3 327
medvilniniai verpalai, tonų 1 584
vilnoniai verpalai, tonų 212
kojinės, tūkst. porų 101 846
vaisų ir daržovių sultys, tūkst. tonų 262
aliejus, tūkst. tonų 102
alus, tūkst. hektolitrų 6 470
cigaretės, mln. vienetų 20 873

* 2007

Bioprodukcinis ūkis

Dirbamoji žemė užima apie 36 %, natūralios pievos ir ganyklos – 18 % Serbijos teritorijos. Tinkamiausios sąlygos žemdirbystei yra Serbijos šiaurinėje dalyje, Vojvodinoje, ir upių slėniuose. Auginama kukurūzai, kviečiai, cukriniai runkeliai, saulėgrąžos, rapsai, bulvės, tabakai, pomidorai, paprikos, pupelės. Sodininkystė daugiausia plėtojama Fruška Goros kalnuose ir Šumadijos apskrityje. Auginama slyvos, obelys, persikai, abrikosai. Šumadijos apskrityje bei Moravos upės slėnyje auginami vynmedžiai. Serbijos augalininkystės produkcija – 3 lentelėje. Veisiama galvijai, avys, ožkos, kiaulės, naminiai paukščiai. Bitininkystė. Serbijos gyvulių ir naminių paukščių skaičius – 4 lentelėje, gyvulininkystės produkcija – 5 lentelėje. Kertamas miškas (miškai užima 26 % Serbijos teritorijos); 2008 paruošta 3,18 mln. kubinių metrų medienos. Žvejyba; 2005 sugauta 7000 tonų žuvų. Žvejojama Dunojuje, Savoje, Tisoje.

3 lent. Serbijos augalininkystės svarbiausia produkcija (tūkst. tonų, 2008)
kviečiai 2 095,4
miežiai 844,1
kukurūzai 6 158,1
avižos 95,6
bulvės 843,5
cukriniai runkeliai 2 299,8
sojų pupelės 350,9
saulėgrąžų sėklos 454,3
kopūstai 300,5
pomidorai 176,5
svogūnai 141,4
arbūzai 256,4
obuoliai 235,6
slyvos 606,8
vynuogės 378,0
4 lent. Serbijos gyvulių ir naminių paukščių skaičius (tūkst., 2008)
galvijai 1 087
avys 1 605
ožkos 155
kiaulės 3 694
vištos 17 188
5 lent. Serbijos gyvulininkystės produkcija (tūkst. tonų, 2008)
jautiena 99
aviena 23
kiauliena 266
vištiena 76
karvių pienas 1 580
avių pienas 14
kiaušiniai 60
medus 3

Turizmas

viešbutis Moskva Belgrade (1907, architektas J. Ilkićius)

2007 Serbiją aplankė 696 000 užsienio turistų, pajamos iš turizmo sudarė 1,01 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Daugiausia turistų atvyksta iš Juodkalnijos (16,1 %), Slovėnijos (9,3 %), Bosnijos ir Hercegovinos (9,1 %), Kroatijos (5,6 %), Italijos (5,3 %), Vokietijos (5,2 %). Labiausiai lankoma nacionaliniai parkai, kalnai, kurortai juose, vienuolynai, pilys, Belgradas.

Transportas

2010 geležinkelių buvo 3379 kilometrai, iš jų 1196 kilometrai elektrifikuoti. Geležinkeliai jungia Belgradą su Novi Sadu, Nišu, Podgorica (Juodkalnija), Zagrebu (Kroatija), Timişoara (Rumunija). 2009 automobilių kelių buvo 41 913 kilometrų, iš jų su kieta danga 26 007 kilometrai. Belgrado–Nišo, Belgrado–Novi Sado, Belgrado–Zagrebo automobilių magistralės. Belgrado (2,9 mln. keleivių per metus, 2011), Nišo, Vršaco tarptautiniai oro uostai. Vidaus vandenų kelių 673 kilometrai (2009). Laivuojama Dunojus, Sava, Tisa, Dunojaus–Tisos–Dunojaus kanalas. Upių svarbiausi uostai: Belgradas, Novi Sadas, Smederevo.

Bankai

Serbijos centrinis bankas – Serbijos nacionalinis bankas (Narodna banka Srbije, būstinė Belgrade), įkurtas 1884 kaip Serbijos karalystės nacionalinis bankas, 1912 tapo Jugoslavijos karalystės nacionaliniu banku, 1945–2002 Jugoslavijos nacionalinis bankas. 2012 pradžioje veikė 33 šalies komerciniai bankai ir 6 užsienio bankų skyriai. Serbijos piniginis vienetas – Serbijos dinaras, lygus 100 parų, 2003 pakeitė Jugoslavijos dinarą. Belgrade veikia vertybinių popierių birža (įkurta 1894).

Užsienio prekyba

Serbijos užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2009)

Užsienio prekybos balansas neigiamas. 2011 eksportuota prekių už 11,77 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, importuota už 20,13 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Daugiausia eksportuojama maisto produktai ir gyvi gyvuliai, mašinos ir įrenginiai, plieno, chemijos pramonės (gumos) gaminiai, kviečiai, vaisiai ir daržovės, drabužiai, elektros prietaisai. Importuojama daugiausia mašinos ir įrenginiai, chemijos pramonės gaminiai, degalai. Serbijos užsienio prekybos partneriai parodyti diagramose.

Ekonominiai ryšiai su Lietuva

Lietuva 2010 eksportavo į Serbiją prekių už 44,0 mln. litų, importavo iš Serbijos – už 12,9 mln. litų.

2271

-Serbijos pramonė; -Serbijos žemės ūkis; -turizmas Serbijoje; -Serbijos transportas; -Serbijos bankai; -Serbijos užsienio prekyba; -Serbijos ekonominiai ryšiai su Lietuva

Serbija

Serbijos gamta

Serbijos gyventojai

Serbijos konstitucinė santvarka

Serbijos partijos ir profsąjungos

Serbijos ginkluotosios pajėgos

Serbijos istorija

Serbijos santykiai su Lietuva

Serbijos švietimas

Serbijos literatūra

Serbijos architektūra

Serbijos dailė

Serbijos muzika

Serbijos choreografija

Serbijos teatras

Serbijos kinas

Serbijos žiniasklaida

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką