Sebijos kis
Bendroji ūkio apžvalga
Serbija – ekonomiškai silpna valstybė. Ūkis smarkiai smuko dėl 20 a. pabaigos karinių konfliktų, ekonominių sankcijų.
2011 BVP sudarė 46,44 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 79,01 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 6267 Jungtinių Amerikos Valstijų doleriai (pagal perkamosios galios paritetą – 10 661 Jungtinių Amerikos Valstijų doleris). Užsienio skola 31,6 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (2011).
2021, Pasaulio banko duomenimis, Serbijos BVP sudarė 63,068 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 146,685 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 9215 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 21 432 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių).
https://s.vle.lt/diagramos/318.html
Pramonė
Majdanpeko vario kasykla
Kasama vario (Boro, Majdanpeko telkiniai), geležies, chromo, molibdeno, magnezito, mangano rūdos, boksitai, klintys, kaolinas, akmens anglys (Zaječaro), gaunama nafta ir gamtinės dujos (daugiausia Kikindos apylinkėse). Serbijos svarbiausių naudingųjų iškasenų gavybos rodikliai – 1 lentelėje.
1
2008 pagaminta 37,39 mlrd. kilovatvalandžių elektros energijos. 2006 Serbijoje (ir Juodkalnijoje) 68,7 % elektros energijos pagamino šiluminės elektrinės, kūrenamos akmens anglimis (didžiausia – Nikola Teslos šiluminė elektrinė, galia 2058 megavatai), 30,1 % – hidroelektrinės. Didžiausios hidroelektrinės yra prie Dunojaus, ties Serbijos ir Rumunijos siena (Geležiniai Vartai).
Elektros mašinos gaminamos Belgrade, Novi Sade, Niše, Suboticoje, automobiliai – Kragujevace, Pribojuje, Mladenovace, geležinkelių riedmenys – Smederevo, Kruševace, Niše, Kraljevo, statybos ir maisto pramonės įrenginiai – Belgrade, Niše, kasybos įrenginiai – Belgrade, Kruševace, Zaječare. Laivai statomi Belgrade, Sremska Mitrovicoje, Novi Sade, Pančevo. Elektrotechnikos pramonės įmonių yra Novi Sade, Belgrade, Niše, Suboticoje, Kragujevace. Metalurgija: geležies lydymo – Smederevo, vario – Bore, Majdanpeke. Trąšų gamybos įmonių yra Suboticoje, Kruševace, Šabace, sieros rūgšties – Kruševace, Suboticoje, Bare, vaistų – Belgrade, Novi Sade, Suboticoje, Leskovace, naftos perdirbimo – Pančevo, Belgrade. Didesniuose Serbijos miestuose plėtojama tekstilės, siuvimo, medienos apdirbimo, maisto (aliejaus, vaisių perdirbimo), vyno, tabako pramonė. Serbijos pramonės svarbiausi rodikliai – 2 lentelėje.
Kolubaros šiluminė elektrinė (Veliki Crljeni; veikia nuo 1956, galingumas 270 MW)
2
Bioprodukcinis ūkis
Dirbamoji žemė užima apie 36 %, natūralios pievos ir ganyklos – 18 % Serbijos teritorijos. Tinkamiausios sąlygos žemdirbystei yra Serbijos šiaurinėje dalyje, Vojvodinoje, ir upių slėniuose.
Auginama kukurūzai, kviečiai, cukriniai runkeliai, saulėgrąžos, rapsai, bulvės, tabakai, pomidorai, paprikos, pupelės. Sodininkystė daugiausia plėtojama Fruška Goros kalnuose ir Šumadijos apskrityje. Auginama slyvos, obelys, persikai, abrikosai. Šumadijos apskrityje bei Moravos upės slėnyje auginami vynmedžiai. Serbijos augalininkystės produkcija – 3 lentelėje. Veisiama galvijai, avys, ožkos, kiaulės, naminiai paukščiai. Bitininkystė. Serbijos gyvulių ir naminių paukščių skaičius – 4 lentelėje, gyvulininkystės produkcija – 5 lentelėje. Kertamas miškas (miškai užima 26 % Serbijos teritorijos); 2008 paruošta 3,18 mln. m3 medienos. Žvejyba; 2005 sugauta 7000 tonų žuvų. Žvejojama Dunojuje, Savoje, Tisoje.
avietynas
3
4
5
Turizmas
viešbutis Moskva Belgrade (1907, architektas J. Ilkićius)
2007 Serbiją aplankė 696 000 užsienio turistų, pajamos iš turizmo sudarė 1,01 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Daugiausia turistų atvyksta iš Juodkalnijos (16,1 %), Slovėnijos (9,3 %), Bosnijos ir Hercegovinos (9,1 %), Kroatijos (5,6 %), Italijos (5,3 %), Vokietijos (5,2 %). Labiausiai lankoma nacionaliniai parkai, kalnai, kurortai juose, vienuolynai, pilys, Belgradas.
Transportas
2010 geležinkelių buvo 3379 km, iš jų 1196 km elektrifikuoti. Geležinkeliai jungia Belgradą su Novi Sadu, Nišu, Podgorica (Juodkalnija), Zagrebu (Kroatija), Timişoara (Rumunija). 2009 automobilių kelių buvo 41 913 km, iš jų su kieta danga 26 007 kilometrai. Belgrado–Nišo, Belgrado–Novi Sado, Belgrado–Zagrebo automobilių magistralės. Belgrado (2,9 mln. keleivių per metus, 2011), Nišo, Vršaco tarptautiniai oro uostai. Vidaus vandenų kelių 673 km (2009). Laivuojama Dunojus, Sava, Tisa, Dunojaus–Tisos–Dunojaus kanalas. Upių svarbiausi uostai: Belgradas, Novi Sadas, Smederevo.
Belgrado geležinkelio stotis
Bankai
Serbijos nacionalinio banko pagrindinis pastatas Belgrade
Serbijos centrinis bankas – Serbijos nacionalinis bankas (Narodna banka Srbije, būstinė Belgrade), įkurtas 1884 kaip Serbijos karalystės nacionalinis bankas, 1912 tapo Jugoslavijos karalystės nacionaliniu banku, 1945–2002 Jugoslavijos nacionalinis bankas. 2012 pradžioje veikė 33 šalies komerciniai bankai ir 6 užsienio bankų skyriai. Serbijos piniginis vienetas – Serbijos dinaras, lygus 100 parų, 2003 pakeitė Jugoslavijos dinarą. Belgrade veikia vertybinių popierių birža (įkurta 1894).
Užsienio prekyba
Serbijos užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2009)
Užsienio prekybos balansas neigiamas. 2011 eksportuota prekių už 11,77 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, importuota už 20,13 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Daugiausia eksportuojama maisto produktai ir gyvi gyvuliai, mašinos ir įrenginiai, plieno, chemijos pramonės (gumos) gaminiai, kviečiai, vaisiai ir daržovės, drabužiai, elektros prietaisai. Importuojama daugiausia mašinos ir įrenginiai, chemijos pramonės gaminiai, degalai.
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
Lietuva 2010 eksportavo į Serbiją prekių už 44,0 mln. litų, importavo iš Serbijos – už 12,9 mln. litų.
2019 prekybos apyvarta tarp Serbijos ir Lietuvos sudarė 59,93 mln. eurų. Lietuva į Serbiją eksportavo prekių už 18,8 mln. eurų, importavo iš Serbijos prekių už 41,13 mln. eurų.
Serbijos BVP struktūra (2010)
2271
-Serbijos pramonė; -Serbijos žemės ūkis; -turizmas Serbijoje; -Serbijos transportas; -Serbijos bankai; -Serbijos užsienio prekyba; -Serbijos ekonominiai ryšiai su Lietuva
Serbijos konstitucinė santvarka
Serbijos partijos ir profsąjungos