Serẽdžius, miestelis Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje, prie Dubysos ir Nemuno santakos, į rytus nuo Veliuonos; seniūnijos, parapijos centras. 461 gyventojas (2021). Pro miestelį eina Kauno–Jurbarko plentas. Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (pastatyta 1913), jos fasade yra vertingų medinių skulptūrų: Šv. Jonas Krikštytojas (19 a. pabaiga), Švč. Mergelė Marija (19 a.), viduje – paauksuota sidabro Mišių taurė (1857). Paštas, ambulatorija, pagrindinė mokykla (1634–1944 pradinė, 1944–51 progimnazija, 1951–55 septynmetė, 1955–2000 vidurinė; joje veikia kraštotyros muziejus), biblioteka (įkurta 1950). Seredžius yra Panemunių regioninio parko teritorijoje. Prie miestelio yra Seredžiaus piliakalnis ir kapinynai, Seredžiaus piliavietė ir Seredžiaus šv. Jono šaltinis.
Seredžiaus herbas
Istorija
Lietuvos metraščių teigimu, Seredžių įkūrė su palyda laivais atvykęs romėnų kunigaikštis Palemonas. Seredžiaus piliakalnyje (Palemono kalne) įrengta Pieštvės pilis panemunėje buvo svarbus lietuvių gynybos punktas nuo Vokiečių ordino agresijos. 1293 ordino kariuomenė sudegino į rytus nuo piliakalnio esantį papilį, 1319, 1322 ir 1336 nesėkmingai mėgino paimti pilį. 1337 Vokiečių ordinas Nemuno ir Dubysos santakoje pastatė Marienburgo pilį. 1363 ordino kariuomenė Pieštvės pilį sunaikino. 1406 Vokiečių ordinas užgrobtoje Žemaitijoje prie Seredžiaus pradėjo statyti Dubysos pilį (tapo ordino administraciniu centru Žemaitijoje). 1409 per žemaičių sukilimą įsiveržus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenei vokiečiai patys pilį sudegino ir apleido. 15 a. pradžioje buvusios Dubysos pilies vietoje įkurtas Seredžiaus dvaras, 1552–60 leista kurti miestelį, jam suteikta prekybos privilegija. 1635 Naugarduko vaivada M. Sapiega Nemuno žemutinėje terasoje statomai katalikų bažnyčiai suteikė fundaciją, buvo įsteigta parapinė mokykla.
Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (pastatyta 1913) Seredžiuje
1762 Seredžius gavo turgaus ir prekymečių privilegiją. Per 1829 potvynį nuplautas Seredžius atsikūrė Nemuno aukštutinėje terasoje. 19 a. viduryje K. Burba prie Seredžiaus Belvederyje įkūrė reprezentacinį dvarą su biblioteka ir archyvu. Per 1863–1864 sukilimą vikaras J. Rozga perskaitė sukilėlių atsišaukimą, už tai Rusijos valdžios buvo nubaustas katorga.
19 a. antroje pusėje–1950 Seredžius buvo valsčiaus centras. Nuo 1877 veikė vandens matavimo stotis, nuo 1889 – vaistinė, nuo 1897 – spirito varykla. 1908 įkurtas Saulės draugijos skyrius.
Per I pasaulinį karą nugriauti bažnyčios bokštai, didelė dalis miestelio sudegė. 1940 miestelyje buvo 195 gyvenamieji namai (iš jų 3 mūriniai), valsčiuje – 31 pramonės įmonė, 4 smuklės, prieplauka, malūnas, elektros jėgainė, keliolika amatininkų dirbtuvių ir parduotuvių. 20 a. 4 dešimtmetyje miestelyje buvo dislokuoti Lietuvos kariuomenės 1 pėstininkų divizijos daliniai, pastatytos kareivinės 1941 08 08 ir 09 03 nacių Vokietijos okupacinės valdžios įsakymu nužudyti Seredžiaus žydai. 1944 12 01 K. Veverskio (slapyvardis Senis) ir 1945 06 08 – V. Bilkio (Velnias) vadovaujami Lietuvos partizanai puolė miestelį. Sovietų valdžia ištrėmė 12 Seredžiaus gyventojų. SSRS okupacijos metais Seredžius buvo apylinkės centras ir kolūkio centrinė gyvenvietė, veikė Kauno meno dirbinių įmonės cechas. 1994 miestelyje rastas 17 a. monetų lobis. 1999 patvirtintas Seredžiaus herbas. 1833 buvo 340, 1873 – 562, 1897 – 1648, 1923 – 931, 1959 – 1092, 1970 – 856, 1979 – 784, 1989 – 619, 2001 – 749, 2011 – 590 gyventojų.
Seredžius