Bulgakov Sergej (rus. Сергей Булгаков; Sergejus Bulgãkovas) 1871 07 28Livnai (Oriolo sr.) 1944 07 12Paryžius, rusų filosofas, teologas, publicistas.
Išsilavinimas ir veikla
1885–88 mokėsi Oriolo dvasinėje seminarijoje, ją metė. 1894 baigė teisę Maskvos universitete. 1901–06 dėstė Kijevo, 1906–10 Maskvos universitete. 1925–44 Šv. Sergijaus stačiatikių teologijos instituto dekanas ir dogmatikos profesorius Paryžiuje. Skelbė straipsnius žurnale Russkaja mysl′. 1906 išrinktas Valstybės Dūmos deputatu. Vienas filosofinio leidinio Put′ rengėjų ir leidėjų (1910). Nuo 1918 dvasininkas. 1923 sovietų valdžios ištremtas. Gyveno Prahoje, buvo vienas Šv. Sofijos brolijos organizatorių. Ekumeninio judėjimo iniciatorius.
Sergej Bulgakov
Pažiūros ir veikalai
Buvo marksizmo šalininkas (knyga Kapitalizmas ir žemdirbystė / Kapitalizm i zemledelie 1900). Paveiktas F. Dostojevskio, A. Gerceno, V. Solovjovo idėjų S. Bulgakovas pakeitė įsitikinimus ir tapo religiniu mąstytoju (knyga Nuo marksizmo prie idealizmo / Ot marksizma k idealizmu 1900). Kritikavo marksizmą ir Rusijos narodnikus (knyga Ūkio filosofija / Filosofija chozjajstva 1912).
Teologijos ir filosofijos veikaluose (knygose Nevakarė šviesa / Svet nevečernij 1917, Nesudegantis krūmas / Kupina neopalimaja 1927, Jokūbo kopėčios / Lestvica Iakovlja 1929, Apie Dievo žmoniją / O bogočelovečestve 3 t. 1933–45 ir kitose) teigė, kad žmogaus laisvė reiškiasi kūryba, o ne praktine veikla. Pasak S. Bulgakovo, filosofija yra religijos tarnaitė.
Parašė straipsnių apie rusų ir Vakarų Europos rašytojus, dailininkus, muzikus.
Sofijos sąvoka
Nagrinėjo sofijos sąvoką (knyga Mirties sofiologija / Sofiologija smerti 1978–79), ją aiškino kaip kosmologinį pradą. S. Bulgakovas teigė, kad sofija (išmintis) yra dieviška ir žemiška, tačiau šie pradai yra vieningi dėl prieštaringos religinės sąmonės prigimties. Žmogaus tikslas yra atsisakyti savo individualumo ir pripažinti dieviškąjį pradą.
854