Solovjov Sergej (Sergejus Solovjòvas) 1820 05 17Maskva 1879 10 16Maskva, rusų istorikas. Filosofo V. Solovjovo tėvas. Sankt Peterburgo mokslų akademijos akademikas (1872). Dr. (1847).
Išsilavinimas ir veikla
1842 baigė Maskvos universitetą. 1842–44 dirbo Vakarų Europoje grafo A. Stroganovo vaikų mokytoju, kartu Berlyne, Heidelberge ir Paryžiuje klausė žymiausių mokslininkų paskaitų. Nuo 1845 dėstė Maskvos universitete, 1864–70 Istorijos ir filologijos fakulteto dekanas, 1871–77 universiteto rektorius; profesorius (1847). 1859 mokė Rusijos imperatoriaus Aleksandro II sūnų Nikolajų, 1866 – būsimąjį imperatorių Aleksandrą III.
Sergej Solovjov
Veikalai
Svarbiausiame veikale Rusijos istorija nuo seniausių laikų (Istorija Rossii od drevnejšich vremjon 29 tomai 1851–79) aprašė Rusijos visuomenės ir valstybingumo raidą nuo seniausiųjų laikų iki 1775 kaip nenutrūkstamą vientisą procesą. Visuomenę laikė neišvengiamai ir nuosekliai besivystančiu organizmu, valstybės vidaus procesus – svarbesniais negu užkariavimai. Įžvelgė Rusijos visuomenės, valstybės ir Vakarų Europos šalių raidos bendrų bruožų. Skirtumus aiškino Rusijos geografine padėtimi (tarp Europos ir Azijos).
Kiti veikalai: Apie Naugardo požiūrį į didžiuosius kunigaikščius (Ob otnošenijach Novgoroda k velikim knjaz′jam 1845), Rusų kunigaikščių Riurikaičių tarpusavio santykių istorija (Istorija otnošenij meždu russkimi knjaz′jami Rjurikova doma 1847), Istorijos rašiniai (Istoričeskie pis′ma 1858), Lenkijos žlugimo istorija (Istorija padenija Pol′šy 1863), Imperatorius Aleksandras I. Politika. Diplomatija (Imperator Aleksandr I. Politika. Diplomatija 1877).
-Sergej Solovjov; -Sergejus Solovjovas