servažas

servãžas (pranc. servage < lot. servus – vergiškas), vidurinių amžių Vakarų Europos valstiečių feodalinės priklausomybės forma. Turėjo baudžiavos bruožų: servai neturėjo žemės nuosavybės, nelengvai galėjo pereiti pas kitą senjorą, juos teisė senjoras. Servažas apėmė tik dalį priklausomų valstiečių ir nebuvo susijęs (išskyrus Angliją) su kuria nors viena žemės rentos forma. Ankstyvosios servažo formos buvo artimos vergovei. Brandaus feodalizmo laikotarpiu buvo asmeninis servažas (valstiečiai priklausė senjorui, turėjo atlikti prievoles, mokėti pagalvės mokestį; senjoras naudojosi mirusios rankos teise). 12–14 a. jį pakeitė žemės servažas (laisvi valstiečiai už žemės sklypą senjorui atliko prievoles; atsisakius žemės prievolės ir mokesčiai buvo privalomi). Kai kur servažas išliko iki 16–18 a. (menmortabliai Rytų Prancūzijoje).