šešėlių teatras

šešlių teãtras, lėlių teatro rūšis. Dar vadinamas siluetinių lėlių teatru. Meninis vaizdas kuriamas projektuojant ekrane specialių spalvotų plokštelių, kartoninių, medinių arba odinių (plokščių) lėlių judančius siluetus. Siūlais, virvutėmis, vielomis arba lazdelėmis aktorių valdomos lėlės yra tarp ekrano ir šviesos šaltinio. Šešėlių teatro vaidinimą dažnai lydi muzika. Manoma, šešėlių teatras atsirado Indonezijoje (ten vadinamas wayang kulit), vėliau paplito kitų Azijos tautų (ypač Indijos) teatre. Šešėlių teatro vaidinimai grindžiami senovės epais Mahabharata, Ramajana, kitų kūrinių motyvais, populiarūs tradiciniai siužetai. 16 a. susiklostė turkų šešėlių teatras karagezas. Nuo 17 a. antros pusės šešėlių teatro vaidinimai rengti Prancūzijoje (vadinamieji Ombres chinoises, vėliau Ombres françaises; 20 a. 1–2 dešimtmetyje itin garsėjo H. Rivière’o vaidinimai Paryžiaus kabarete Chat Noir). 20 a.–21 a. pradžioje šešėlių teatrų įkurta įvairiose šalyse.

šešėlių teatro spektaklis Ratburi (Tailandas, 2011)

Lietuvos televizijos lėlių teatre 1978–80 rodyti V. Mazūro sukurti šešėlių teatro etiudai, 9–10 dešimtmetyje pastatyti pirmieji šešėlių teatro spektakliai: A. Gudelio Šėmas jautelis (1982, režisierius ir dailininkas V. Mazūras), Mergytė ir degtukai (1993, pagal H. Chr. Anderseną, režisierė N. Indriūnaitė, dailininkė A. Bagočiūnaitė‑Paukštienė). 21 a. 1 dešimtmetyje pastatyta Vilniaus senamiesčio teatro šešėlių teatro spektaklis Žaliojo žąsinėlio teatras (2002, pagal K. I. Gałczyńskį, režisierius A. Mikutis; nuo 2009 vaidinamas Vilniaus teatre Lėlė), 2005 teatre Lėlė – šešėlių teatro spektaklis N. Indriūnaitės Baltos pasakos (pagal H. Chr. Anderseną, režisierė N. Indriūnaitė, dailininkė A. Bagočiūnaitė‑Paukštienė). 20 a. antroje pusėje–21 a. pradžioje šešėlių teatrą plėtojo Vilniaus vitražinių lėlių teatras Vaivorykštė (vadovas P. Mendeika), šešėlių teatro elementų turėjo aplinkos teatro Miraklis (vadovė V. Vaičiūnaitė) ir kiti dramos, lėlių, muzikinių teatrų spektakliai.

L: B. Lukošius Šešėlių teatras / sud. R. Driežis Vilnius 2008.