Šešuõliai, miestelis Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje, 15 km į pietryčius nuo Ukmergės; seniūnijos, parapijos centras. 175 gyventojai (2012). Į vakarus nuo miestelio yra Šešuolių ežeras. Plentai į Ukmergę, Širvintas. Šv. Juozapo bažnyčia. Paštas, medicinos punktas, Ukmergės miesto Šilo pagrindinės mokyklos progimnazijos skyrius (1909–49 pradinė, 1949–93 septynmetė, aštuonmetė, devynmetė, 1993–2012 pagrindinė mokykla), biblioteka (įkurta 1951).

Šešuolių herbas

Architektūra

Miestelio planas spindulinis (beveik nesikeitė nuo 19 a. 7 dešimtmečio), turi ir pagal Valakų reformą suplanuotų (vėliau gerokai koreguotų) stačiakampio plano elementų. Gatvių tinklas beveik taisyklingas: 3 tiesios pagrindinės gatvės sueina į trapecinę aikštę. Senojoje dalyje (susidarė iki 19 a. pabaigos) vyrauja 20 a. pirmos pusės vienaukščiai mediniai namai. Centre gausu želdinių.

Šv. Juozapo bažnyčia Šešuoliuose (1751)

Liaudiškojo baroko Šv. Juozapo bažnyčia (1751, fundavo V. Volčackis), liaudies architektūros varpinė (1872), mūrinė tvora su vartais (18 a. antra pusė). Bažnyčioje – medinis 18 a. altorius su 7 skulptūromis, 18 a.–19 a. antros pusės paveikslai (tarp jų – bažnyčios fundatoriaus portretas, 1762, Šv. Kazimieras 19 a.), bokšte – ornamentuotas kryžius (18 a.). Šventoriuje stovi dviaukštis stogastulpis su skulptūromis (19 a. pabaiga, tautodailininkas K. Katinas).

2271

Istorija

Hermanno Wartberge’s kronikoje minimas 1334 Livonijos ordino kariuomenės žygis į Šešuolių žemę. 1398 buvo Vilniaus vyskupui priklausantis Šešuolių kaimas (valdė iki 18 a. pabaigos) ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaras. 1539 Šešuoliai pavadinti miesteliu (faktiškai buvo kaimas). 1567 Vilniaus vyskupas V. Protasevičius įkūrė miestelį. 1572 pastatyta bažnyčia. 1656 per 17 a. vidurio Abiejų Tautų Respublikos karus su Rusija ir Švedija Šešuoliai degė (dar tarp 1777 ir 1780, 1837 – ir dvaras). Nuo 1777 minima parapinė mokykla. Per 1863–1864 sukilimą Šešuolių miške Kęsgailos ir F. Visloucho sukilėlių būrį sumušė Rusijos imperijos kariuomenė.

1912 įsteigtas Blaivybės, 1913 – Ryto draugijos skyrius. 1919–38 ir 1940–50 Šešuoliai buvo valsčiaus centras. 1920 10–11 apylinkėse vyko atkaklios kovos su Lenkijos kariuomenės L. Żeligowskio rinktine. 1931 buvo garo malūnas, spirito varykla, 5–6 parduotuvės. 20 a. 3–4 dešimtmetyje veikė kelių visuomeninių organizacijų skyriai. 1934 atidengtas paminklas Lietuvos laisvei (skulptoriai P. Račelis ir K. Račelis), 1951 arba 1952 nugriautas, 1989 atstatyta kopija (skulptorius V. Žentelis). 1941 08 18–19 ir 09 05 nacių Vokietijos okupacinės valdžios įsakymu Pivonijos šile su kitais nužudyti Šešuolių žydai. 1944 09–10 Šešuolių apylinkėse veikė Lietuvos partizanų J. Šibailos (slapyvardis Diedukas) dalinys. 1940–41 ir 1944–53 sovietų valdžia ištrėmė 5 Šešuolių gyventojus. Sovietų okupacijos metais Šešuoliai – apylinkės centras ir kolūkio centrinė gyvenvietė. 2016 patvirtintas Šešuolių herbas. 1738 gyveno 17 šeimų, 1814 buvo 100, 1845 – 64, 1897 – 169, 1923 – 317, 1959 – 156, 1970 – 193, 1979 – 123, 1989 – 193, 2001 – 189 gyventojai.

Šešuoliai

972

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką