ševaljė

ševalj (pranc. chevalier < lot. caballus – kuinas), vidurinių amžių Prancūzijoje titulas, žymintis bajoriškos kilmės asmenį, neturintį kitokio (pvz., grafo, markizo, barono) titulo. Iš pradžių ševaljė vadinti riteriai (daugiausia klajojantieji), bet vėliau titulą naudojo daugelis pretenduojančiųjų į bajorystę, todėl nuo 1629 reikalauta, kad ševaljė titulas būtų patvirtintas karaliaus ar kito autoritetingo asmens išduotu raštu. Naujaisiais laikais Napoleonas I pasiėmė sau teisę skirti imperijos ševaljė ir nustatė tvarką, kuria titulą gauna Garbės legiono nariai (Prancūzijos aukščiausiasis apdovanojimas).