baltai 11–12 amžiuje

Šiaulia, Sáulė, istorinė baltų žemė Dubysos aukštupio baseine.

Apėmė veikiausiai dabartinių Šiaulių rajono savivaldybės rytinę ir Radviliškio rajono savivaldybės šiaurės vakarinę dalį.

Šiaulių (vok. Soule, lot. terra Sauleorum, Saulia) vardas (neaišku, ar tai gyvenvietė, ar teritorija) pirmąkart paminėtas aprašant 1236 Šiaulių (Saulės) mūšį. Kaip žemė pirmąkart paminėta 1254, paskutinį – 1358.

Nuo 1 tūkstantmečio vidurio laidosena ir kapų inventorius būdingi žemaičiams ir žiemgaliams. 5–8 a. Šiaulių (Saulės) žemėje įsigalėjo žemaičiai. Žemę dažnai puldinėjo ir plėšė Livonijos ordinas. 13 a. pirmoje pusėje ją valdė veikiausiai kunigaikščiai Bulaičiai (Bulevičiai), nepriklausomi nuo žemaičių kunigaikščių Erdvilo ir Vykinto. Po 1251, manoma, ją laikinai valdė Lietuvos kunigaikštis, nuo 1253 karalius Mindaugas.

Šiaulių (Saulės) žemės viena svarbiausių pilių – Dubysos pilis, stovėjusi Bubių piliakalnyje.

1674

1597

Soule; terra Sauleorum; Saulia

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką