Šiauli drãmos teãtras, Valstýbinis Šiauli drãmos teãtras, 1931–34 ir 1939–40 Valstýbės teãtro Šiauli skỹrius, 1934–35 Šiáurės Lietuvõs teãtras, 1940–41 Šiauli valstýbės teãtras, 1941–44 Šiauli miẽsto teãtras, dramos teatras.
Teatras 1931–1939
1931 09 23 suvaidintas pirmasis spektaklis – C. Gozzi Princesė Turandot (režisierius B. Dauguvietis). 4 dešimtmetyje režisavo B. Dauguvietis (neretai dubliavo Valstybės teatro Kaune spektaklius), teatro vadovas J. Stanulis (1931–35 ir 1939–42), K. Juršys, I. Tvirbutas. Vaidino aktoriai E. Bindokaitė, V. Derkintis, G. Jakavičiūtė, S. Jukna, K. Jurašūnas, J. Laucius, P. Pinkauskaitė, E. Platušaitė, A. Radzevičius, L. Rutkauskaitė, I. Tvirbutas ir kiti, scenovaizdžius daugiausia kūrė V. Palaima ir L. Truikys. 1931–35 teatras daug gastroliavo Šiaurės ir Vakarų Lietuvoje. 1935 trupė perkelta į Klaipėdą (veikė kaip Valstybės teatro Klaipėdos skyrius; Klaipėdos dramos teatras), 1939 03 nacių Vokietijai aneksavus Klaipėdos kraštą vėl atkelta į Šiaulius.
Šiaulių dramos teatras
Teatras 1939–1960
spektaklio A. Afinogenovo Pavasaris (Mašenka) scena (1946, režisierius K. Juršys, scenografas E. Budreika; Profesorius Okajemovas – K. Simaška, Maša – Emilija Danilevičiūtė)
1943–44 prie Šiaulių dramos teatro veikė Šiaulių muzikinis teatras. 5–6 dešimtmetyje K. Juršys (1940–49 vyriausiasis režisierius), Josifas Šeinas (1949–58 vyriausiasis režisierius) statė buitinės realistinės krypties spektaklius (išsiskyrė šio spektakliai pagal S. Kymantaitės‑Čiurlionienės pjeses Pinigėliai 1953 ir Dvylika brolių juodvarniais laksčiusių 1954). Trupę papildė Šiaulių dramos teatro vaidybos studijos auklėtiniai (V. Benokraitis, J. Gascevičiūtė, V. Venckutė), Žemaičių teatro Telšiuose (1949 sujungtas su Šiaulių dramos teatru; I. Gurinaitė, S. Paska) ir Marijampolės dramos teatro (1949 uždarytas; A. Simokaitytė, Leonas Zmirskas) aktoriai, t. p. vaidino V. Auga, V. Benokraitis, V. Ivanauskas, K. Simaška, K. Tumkevičius, J. Zubėnas ir kiti.
Buitinę realistinę teatro kryptį tęsė aktorius ir režisierius K. Tumkevičius, režisierius V. Limantas (1960–63 vyriausiasis režisierius; V. Majakovskio Pirtis 1962, W. Shakespeare’o Dvyliktoji naktis 1963). M. Karklelis (1964–72 vyriausiasis režisierius) pastatė lietuvių (V. Krėvės Žentas 1964, Šarūnas 1966, pagal V. Krėvę, K. Inčiūros Eglė žalčių karalienė 1967) ir užsienio (Madam Bovari 1966, pagal G. Flaubert’ą, F. Dürrenmatto Vidurnakčio procesas 1967) rašytojų kūrinių.
spektaklio S. Kymantaitės‑Čiurlionienės Pinigėliai scena (1953, režisierius J. Šeinas, dailininkas M. Percovas; Normantienė – P. Pinkauskaitė)
Teatras 1970–2000
spektaklio V. Mykolaičio‑Putino Valdovas scena (1974, režisierė A. Ragauskaitė, dailininkė D. Mataitienė, © LATGA, 2020)
7–8 dešimtmetyje išsiskyrė raiškios formos, teatrališki, dinamiški N. Ogaj (1971–73 vyriausioji režisierė) spektakliai (A. Fredro Damos ir husarai 1968, S. Maršako Katės namai 1970, J. Anouilh’aus Euridikė 1972). Teatre vaidino Vladas Baranauskas, E. D. Cinauskaitė, I. Čepkevičiūtė, A. Dobkevičius, N. Jasinskas, F. V. Laurinaitytė, N. Mirončikaitė, P. Piaulokas, I. Tamošiūnaitė, Regina Ulbinaitė, G. Vaiginytė ir kiti. Vyriausioji režisierė A. Ragauskaitė (1974–79) įtaigiai aktualizavo nacionalinę dramaturgiją, sukūrė raiškios vaizdinės koncepcijos spektaklių (V. Mykolaičio‑Putino Valdovas 1974, B. Sruogos Pajūrio kurortas 1975, P. Vaičiūno Prisikėlimas 1977). 8 dešimtmetyje garsėjo I. Vaišytės kurso Lietuvos konservatorijoje (S. Bareikis, S. Jakubauskas, V. Kochanskytė, R. Krilavičiūtė, Edmundas Leonavičius, A. Venckus, 1998–2016 Šiaulių dramos teatro vadovas; Juozas Žibūda) diplominiai spektakliai W. Saroyano Žmogiškoji komedija ir Vaikų dienos (abu 1977). Nuo 8 dešimtmečio teatre dirbusi režisierė R. Steponavičiūtė sukūrė daugiau kaip 40 spektaklių. Trupę papildė Juozas Bindokas, O. V. Dautartaitė, I. Liutikaitė, E. Pauliukonis ir kiti.
9 dešimtmetyje S. Varnas (1980–88 vyriausiasis režisierius) pastatė iki tol Lietuvoje nerežisuotų literatūros kūrinių (G. Büchnerio Voicekas 1980, G. Byrono Kainas 1982, I. Bergmano Žemuogių pievelė 1985, J. Genet Kambarinės, Meistras ir Margarita, pagal M. Bulgakovą; abu 1987), juose plėtojo sąlygiškojo filosofinio teatro principus. Jis vienas pirmųjų Lietuvoje į teatrą pakvietė dirbti kitų šalių menininkus – latvių režisierius Uģį Brikmanį, A. Lininį, scenografą A. Freibergą, estų režisierių P. Pedajasą. Teatro raidai svarbūs G. Padegimo (1988–93 vyriausiasis režisierius) spektakliai (F. Garcíjos Lorcos Donja Rosita, arba Gėlių kalba 1976, A. Strindbergo Freken Julija 1977, V. Jasukaitytės Žemaitė 1986, O. Milašiaus Mefibosetas 1991). 1996 trupę papildė Lietuvos konservatorijos aktorių laida (Jūratė Budriūnaitė, Dalius Jančiauskas, Inga Norkutė, Danguolė Petraitytė ir kiti). Įvairiais laikotarpiais teatre dirbo dailininkai G. Bagdonavičius, S. Bocullo, Romualda Jakubauskienė, Rita Keldušytė, G. Kličius, Nina Livont, D. Mataitienė, M. Percovas, J. Surkevičius, Artūras Šimonis, J. Taujanskienė ir kiti, kompozitoriai F. R. Bajoras, O. Balakauskas, V. Bartulis, A. Martinaitis, M. Urbaitis ir kiti.
spektaklio B. Sruogos Pajūrio kurortas scena (1975, režisierė A. Ragauskaitė, dailininkė D. Mataitienė, © LATGA, 2020)
spektaklio Žemuogių pievelė scena (1985, pagal I. Bergmaną, režisierius S. Varnas, dailininkas A. Freibergas; Izaokas – P. Piaulokas, Karina – F. Laurinaitytė)
spektaklio G. Büchnerio Voicekas scena (1980, režisierius S. Varnas, dailininkas A. Freibergas; iš kairės: Tamburmažoras – A. Venckus, Voicekas – S. Bareikis)
Teatras 21 a. 1–2 dešimtmetyje
spektaklio C. Gozzi Princesė Turandot scena (2006, režisierius A. Giniotis, dailininkė R. Skrebūnaitė, © LATGA, 2020)
Šiuo laikotarpiu spektaklių režisavo R. Atkočiūnas (Terence’o Rattigano Dama be kamelijų 2000), S. Račkys (Juozapas Šveikas 2001, pagal J. Hašeką, A. Čechovo Trys seserys 2002, H. Ibseno Nora 2007), R. Steponavičiūtė (Roberto Harlingo Plieninės magnolijos 2001, Guilherme’o Figueiredo Ezopas, arba Lapė ir vynuogės 2002, ...Su meile – Marlene Dietrich 2005, Trys draugai 2007, pagal E. M. Remarque’ą), A. Pociūnas (Baltaragio malūnas 2002, pagal K. Borutą, W. Gombrowicziaus Jungtuvės 2005, E. Rostand’o Sirano de Beržerakas 2008, B. Brechto Ponas Puntila ir jo tarnas Matis 2010), V. V. Landsbergis (V. V. Landsbergio Daktaras ir Mangaryta 2003), A. Giniotis (C. Gozzi Princesė Turandot 2006), G. Padegimas (Marijos Lado Labai paprasta itorija 2006, T. Williamso Iguanos naktis 2011), Albertas Vidžiūnas (A. Juozaičio Salomėja 2007, J. Fosse’s Vieną vasaros dieną 2009), K. Smoriginas (Bernardo Sabath Berniūkščių ruduo 2009).
Režisavo Paulius Ignatavičius (Kova 2009, pagal F. Kafką, S. Becketto Žaidimo pabaiga 2014, E. Neillo Meilė po guobomis 2015), Loreta Vaskova (I. Vyrypajevo Valentinų diena 2010), Tomas Jašinskas (Adamo Repo Inertiškos dujos 2012, Nebylys 2013, pagal J. Tumą‑Vaižgantą, režisierius statytojas J. Vaitkus), Arvydas Lebeliūnas (Yasminos Reza Skerdynių dievas 2012, M. Pagnolio Duonkepio žmona 2013), R. Banionis (Ledi Makbet iš Mcensko apskrities 2012, pagal N. Leskovą, Alekso Tarno Dibukas 2014), A. Latėnas (T. Williamso Geismų tramvajus 2014) ir kiti.
Teatre dirbo užsienio režisieriai Peteris Stoičevas (Martino McDonagh Kaukolė iš Konemaros 2000, Willy Russello Ritos mokslai 2005, Nedialko Jordanovo Gonzago nužudymas 2005), Uģis Brikmanis (Tristanas ir Izolda 2000, pagal J. Ch. M. Bédier), N. Ogaj (J. Švarco Šešėlis 2011), spektaklių vaikams režisavo Antanas Gluskinas, Paulius Ignatavičius, Arvydas Lebeliūnas, N. Mirončikaitė, Inga Norkutė, E. Pauliukonis, A. Pociūnas, R. Steponavičiūtė, Juozas Žibūda.
Nuo 2016 teatrui vadovauja Aurimas Žvinys, meno vadovu dirba režisierius Paulius Ignatavičius. Pastatyta šiuolaikinių lietuvių (Gabrielės Labanauskaitės Išrinktieji 2017, režisierė Monika Klimaitė, Aleksandro Špilevojaus Bagadelnia 2018, režisierius Aleksandras Špilevojus, Jono Tertelio Memofutura 2019, režisierius Jonas Tertelis, R. Kmitos Remyga 2020, režisierius O. Koršunovas) ir užsienio (Mariuso von Mayenburgo Skulptūra 2017, Falko Richterio Protect me 2020, abiejų režisierius Paulius Ignatavičius, Michało Walczako Kasykla 2017, režisierius Artūras Areima, Michailo Durnenkovo Ežeras 2020, režisierius Agnius Jankevičius) autorių pjesių, jose svarstyta visuomenei aktualios, skaudžios problemos, taikytos naujoviškos teatrinės raiškos priemonės, kai kuriuose jų panaudoti kolektyvinės kūrybos principai, kai kurie spektakliai eksperimentinio pobūdžio.
spektaklio R. Kmitos Remyga scena (2020, režisierius O. Koršunovas, scenografė Irina Komissarova, kostiumų dailininkės Justina Ignatavičienė, Greta Milevičiūtė)
Dar pastatyta lietuvių (Vardan tos 2016, pagal P. Vaičiūną, režisierius A. Giniotis) ir užsienio (The Perfect Match, arba Su Naujais metais, Ionesco! / Tobula pora 2018, pagal E. Ionesco, W. Shakespeare’o Vasarvidžio nakties sapnas 2019, abiejų režisierius Paulius Ignatavičius, N. Gogolio Revizorius 2019, režisierius A. Giniotis) klasikos kūrinių. Spektaklių vaikams režisavo Šarūnas Datenis, Antanas Gluskinas, Eglė Kižaitė, spektaklių pastatė užsienio režisieriai Aaronas Kahnas, Nikolas Darnstädtas.
21 a. 1–2 dešimtmetyje teatre scenografijos ir kostiumų sukūrė S. Bocullo, Roma Gilė (Romualda Jakubauskienė), G. Kličius, Laura Luišaitytė, Ramunė Skrebūnaitė, Artūras Šimonis, Anželika Šulcaitė, Birutė Ukrinaitė, Reda ir Arūnas Uogintai ir kiti, muzikos – Paulius Jasiūnas, Jonas Jurkūnas, Vadimas Kamrazeris, Gintaras Kizevičius, F. Latėnas, Vytautas Leistrumas, A. Martinaitis, G. Puskunigis, Jonas Sakalauskas, G. Sodeika ir kiti.
21 a. 1–2 dešimtmetyje vaidino skirtingų kartų aktoriai Vladas Baranauskas, Nomeda Bėčiūtė, Juozas Bindokas, Lina Bocytė, Jūratė Budriūnaitė, Rolandas Dovydaitis, Virginija Jakštaitė, S. Jakubauskas, Dalius Jančiauskas, R. Krilavičiūtė, I. Liutikaitė, Teresė Maliukevičiūtė, N. Mirončikaitė, Inga Norkutė, Vilija Paleckaitė, E. Pauliukonis, Danguolė Petraitytė, Silvija Povilaitytė, A. Venckus, Juozas Žibūda ir kiti. 21 a. 1 dešimtmetyje pradėjo vaidinti Romanas Dudnikas, Mindaugas Jurevičius, Viktorija Krivickaitė, Aidas Matutis, Aurimas Pintulis, Monika Šaltytė, Aurimas Žvinys, 2 dešimtmetyje – Josif Baliukevič, Pijus Ganusauskas, Lina Gečaitė, Anicetas Genvilas, Monika Geštautaitė, Inga Jarkova, Severinas Norgaila, Gintarė Ramoškaitė, Eglė Stanišauskaitė (Žvinienė) ir kiti.
L: Šiaulių dramos teatras / sud. K. Tumkevičius Vilnius 1981; Šiaulių dramos teatras: 1931–1991 / sud. E. Markevičiūtė Vilnius 1992; Šiaulių dramos teatrui –70 / sud. P. Piaulokas Šiauliai 2001; Šiaulių dramos teatras / sud. S. Sabaliauskas Vilnius 2011.