Šiauli rajòno savivaldýbė yra Lietuvos šiaurėje, Šiaulių apskrityje.
1
Šiaulių rajono savivaldybės herbas
Gamta ir saugomos teritorijos
Šiaurėje plyti Ventos vidurupio lyguma (į šiaurės rytus nuo Šakynos yra žemiausia Šiaulių rajono savivaldybės vieta – 82 m), rytuose – Mūšos–Nemunėlio žemuma, likusi dalis yra Rytų Žemaičių plynaukštėje. Aukščiausia vieta – Girnikų kalnas (183,4 m). Sausio vidutinė temperatūra –4, liepos – 17 °C. Per metus iškrinta 600 mm kritulių.
Per savivaldybę teka Venta ir jos intakai Ringuva, Žižma, Mūšos intakai Einautas, Kulpė, Švėtės aukštupys, Dubysos aukštupys su intaku Šiauše. Dubysos–Ventos kanalas.
16 valstybinės reikšmės ežerų, didžiausi – Gudelių (plotas 272,5 ha), Paežerių (140,6 ha), Kairių (77,5 ha). 13 valstybinės reikšmės tvenkinių, didžiausias – Bubių (421,8 ha). Dirvožemiai daugiausia priesmėlio ir lengvo priemolio glėjiškieji bei karbonatingieji rudžemiai ir glėjiškieji bei karbonatingieji išplautžemiai, yra karbonatingųjų šlynžemių, durpžemių, paprastųjų smėlžemių, balkšvažemių, salpžemių, palvažemių, pradžiažemių.
Miškai užima 34,8 % teritorijos. Vyrauja eglynai ir beržynai. Didžiausi – Gruzdžių, Gubernijos, Gulbino, Rėkyvos miškai. Svarbiausios naudingosios iškasenos – žvyras (Arvydiškės, Kirbaičių, Mažeikių, Trauleinių telkiniai), smėlis (Gervėnų III, Gilvyčių, Ginkūnų, Kirbaičių, Pakarčiūnų, Šalpirčių), durpės (Rėkyvos, Tyrelės).
Girnikų kalnas
Dubysos–Ventos kanalas
Savivaldybės teritorijai priklauso dalis Kurtuvėnų regioninio parko ir Ventos regioninio parko, Šakynos ir Varputėnų geomorfologiniai, Švendrės botaninis, Gelžės, Rėkyvos, Tyrulių botaninis zoologinis, Vijuolių entomologinis draustinis. Gamtos paminklai: 18 botaninių (ąžuolai, liepos, maumedis), 3 geologiniai (Laumės, Martyno, Urkuvėnų akmenys). Gubernijos miško biosferos poligonas.
Ūkis
Vyrauja medienos apdirbimo (bendrovės Ąžuolų giria, Bageta, Gedvaira, Granulta, Medynas, Miško vėjas), baldų (Grafų baldai), duonos ir pyrago (Kalnas, Verbūnų duona), konditerijos (Labnora, Saldinta) įmonės. Pramonės įmonių daugiausia Kuršėnuose.
Susisiekimas
Per savivaldybę eina Radviliškio–Mažeikių, Panevėžio–Kretingos geležinkelis, Rygos (Latvija)–Tilžės (Kaliningrado sritis, Rusijos Federacija), Palangos–Panevėžio automobilių magistralės. Šiaulių oro uostas.
Sveikatos apsauga
Ligoninė, pirminės sveikatos priežiūros centras, ambulatorija, visuomenės sveikatos biuras.
Švietimas ir kultūra
10 gimnazijų, progimnazija, 7 pagrindinės mokyklos, 4 pradinės mokyklos, mokykla-daugiafunkcis centras, meno, sporto mokyklos, švietimo pagalbos tarnyba, lopšeliai-darželiai. 20 bažnyčių, 15 kultūros centrų, kūrybos namai, švietimo, etninės kultūros ir tradicinių amatų centrai, viešoji biblioteka (30 filialų). Baltų Dievų skulptūrų, literatūros (abu Naisių kaime), kalendorių, keramikos (abu Kuršėnuose), 15 mokyklų ir kiti muziejai. Kryžių kalnas, Kuršėnų, Naisių dvarai ir kitos lankytinos vietos.
Istorija
Šiaulių rajonas sudarytas 1950 iš 36 panaikintos Šiaulių apskrities apylinkių. Rajono plotas buvo 1143 km2. Centras – Šiauliai. 1974 buvo 1 rajono pavaldumo miestas (Kuršėnai). 1950–53 priklausė Šiaulių sričiai. 1954 ir 1959 buvo 19, 1963 ir 1972 – 13, 1989 – 10 apylinkių. 1959 pabaigoje Šiaulių rajonui perduotos panaikinto Žagarės rajono 2 apylinkės, 1962 prijungtas Kuršėnų rajonas ir Kelmės rajono 1 apylinkė, 1 apylinkė perduota Kelmės, 2 – Telšių rajonui. 1995 vietoj Šiaulių rajono įsteigta Šiaulių rajono savivaldybė. 2002 patvirtintas Šiaulių rajono savivaldybės herbas. 2009 01 22 savivaldybės tarybos sprendimu įsteigtos 64 seniūnaitijos. 2023 Žaliūkės buvo prijungtos prie Šiaulių miesto savivaldybės. 2001 savivaldybėje buvo 51 620, 2011 – 44 332, 2021 – 43 745 gyventojai.
Kryžių kalnas
2
Kuršėnų dvaras
Šv. Stanislovo bažnyčia Meškuičiuose
Rėkyvos durpynas
Pociškės pušis
Šiaulių rajono savivaldybės žemėlapis
-Šiaulių rajonas