Šiaulių rajono savivaldybė

Šiauli rajòno savivaldýbė yra Lietuvos šiaurėje, Šiaulių apskrityje.

1

Šiaurėje plyti Ventos vidurupio lyguma (į šiaurės rytus nuo Šakynos yra žemiausia Šiaulių rajono savivaldybės vieta – 82 m), rytuose – Mūšos–Nemunėlio žemuma, likusi dalis yra Rytų Žemaičių plynaukštėje. Aukščiausia vieta – Girnikų kalnas (183,4 m). Sausio vidutinė temperatūra –4, liepos – 17 °C. Per metus iškrinta 600 mm kritulių.

Per savivaldybę teka Venta ir jos intakai Ringuva, Žižma, Mūšos intakai Einautas, Kulpė, Švėtės aukštupys, Dubysos aukštupys su intaku Šiauše. Dubysos–Ventos kanalas. 16 valstybinės reikšmės ežerų, didžiausi – Gudelių (plotas 272,5 ha), Paežerių (140,6 ha), Kairių (77,5 ha). 13 valstybinės reikšmės tvenkinių, didžiausias – Bubių (421,8 ha). Dirvožemiai daugiausia priesmėlio ir lengvo priemolio glėjiškieji bei karbonatingieji rudžemiai ir glėjiškieji bei karbonatingieji išplautžemiai, yra karbonatingųjų šlynžemių, durpžemių, paprastųjų smėlžemių, balkšvažemių, salpžemių, palvažemių, pradžiažemių. Miškai užima 34,8 % teritorijos. Vyrauja eglynai ir beržynai. Didžiausi – Gruzdžių, Gubernijos, Gulbino, Rėkyvos miškai. Svarbiausios naudingosios iškasenos – žvyras (Arvydiškės, Kirbaičių, Mažeikių, Trauleinių telkiniai), smėlis (Gervėnų III, Gilvyčių, Ginkūnų, Kirbaičių, Pakarčiūnų, Šalpirčių), durpės (Rėkyvos, Tyrelės).

Dubysos–Ventos kanalas

Savivaldybės teritorijai priklauso dalis Kurtuvėnų regioninio parko ir Ventos regioninio parko, Šakynos ir Varputėnų geomorfologiniai, Švendrės botaninis, Gelžės, Rėkyvos, Tyrulių botaninis zoologinis, Vijuolių entomologinis draustinis. Gamtos paminklai: 18 botaninių (ąžuolai, liepos, maumedis), 3 geologiniai (Laumės, Martyno, Urkuvėnų akmenys). Gubernijos miško biosferos poligonas.

Girnikų kalnas

Vyrauja medienos apdirbimo (bendrovės Ąžuolų giria, Bageta, Gedvaira, Granulta, Medynas, Miško vėjas), baldų gamybos (Grafų baldai), pakavimo medžiagų (Biopakas), trikotažo gaminių (Emileksta), duonos ir pyrago (Kalnas, Verbūnų duona), konditerijos (Labnora, Saldinta) įmonės. Pramonės įmonių daugiausia Kuršėnuose.

Per savivaldybę eina Radviliškio–Mažeikių, Panevėžio–Kretingos geležinkelis, Rygos (Latvija)–Tilžės (Kaliningrado sritis, Rusijos Federacija), Palangos–Panevėžio automobilių magistralės. Šiaulių oro uostas. 2018 buvo 4 gimnazijos ir 1 jos skyrius, 17 pagrindinių mokyklų, mokykla-daugiafunkcis centras, profesinio rengimo centras, meno, sporto mokyklos, 9 lopšeliai-darželiai. Ligoninė, pirminės sveikatos priežiūros centras, 7 ambulatorijos, 14 medicinos punktų, pedagoginė psichologinė tarnyba, 20 bažnyčių, 15 kultūros centrų, kūrybos namai, švietimo, etninės kultūros ir tradicinių amatų centrai, viešoji biblioteka (30 filialų). Baltų Dievų skulptūrų, literatūros (abu Naisių kaime), kalendorių, keramikos (abu Kuršėnuose), 15 mokyklų ir kiti muziejai. Kryžių kalnas, Kuršėnų, Naisių dvarai ir kitos lankytinos vietos.

Kryžių kalnas

Istorija

Šiaulių rajonas sudarytas 1950 iš 36 panaikintos Šiaulių apskrities apylinkių. Rajono plotas buvo 1143 km2. Centras – Šiauliai. 1974 buvo 1 rajono pavaldumo miestas (Kuršėnai). 1950–53 priklausė Šiaulių sričiai. 1954 ir 1959 buvo 19, 1963 ir 1972 – 13, 1989 – 10 apylinkių. 1959 pabaigoje Šiaulių rajonui perduotos panaikinto Žagarės rajono 2 apylinkės, 1962 prijungtas Kuršėnų rajonas ir Kelmės rajono 1 apylinkė, 1 apylinkė perduota Kelmės, 2 – Telšių rajonui. 1995 vietoj Šiaulių rajono įsteigta Šiaulių rajono savivaldybė.

Kuršėnų dvaras

Šv. Stanislovo bažnyčia Meškuičiuose

Rėkyvos durpynas

Pociškės pušis

Šiaulių rajono savivaldybės žemėlapis

-Šiaulių rajonas

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką