Šiaurės Amerikos ūkis

Šiáurės Amèrikos kis

Bendroji ūkio apžvalga

Šiaurės Amerikos šalyse sukuriama apie 30 % pasaulio bendrosios produkcijos vertės. Šiaurės Amerikos valstybės pasižymi labai skirtingu ekonominio išsivystymo lygiu. Ekonomiškai stipriausios Šiaurės Amerikos valstybės – Jungtinės Amerikos Valstijos, Kanada, Meksika – sukuria didžiausią regiono BVP dalį. Vidutinio stiprumo – Centrinės Amerikos ir Karibų jūros regiono valstybės. Stipriausios jų – Kuba, Dominikos Respublika, Kosta Rika, Panama. Į ekonomiškai silpniausių pasaulio valstybių grupę patenka Haitis.

Jungtinės Amerikos Valstijos sukuria didžiausią dalį pasaulio BVP pagal perkamosios galios paritetą (15 094 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, 2011), kuri sudaro 21,56 % viso pasaulio BVP, Kanados BVP (736 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių) – 1,0 %, Meksikos BVP (1155 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių) – 1,65 %. Didžiausia BVP dalis vienam gyventojui pagal perkamosios galios paritetą (Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, 2011) – Kanadoje (49 573), Jungtinėse Amerikos Valstijose (48 090), mažiausia – Haityje (728), Nikaragvoje (1202), Salvadore (3113), Gvatemaloje (3187). Ekonomiškai stipriausiose valstybėse išplėtotos visos paslaugų rūšys, silpnesnėse – tik tradicinės paslaugos. Jungtinės Amerikos Valstijos ir Kanada sudaro bendrą ekonominę erdvę su išplėtota pramone ir paslaugų sektoriumi.

Pramonė

Šiaurės Amerikos naudingųjų iškasenų žemėlapis

naftos perdirbimo bendrovė Kanadoje, Albertos provincijoje

Centrinės Amerikos ir Karibų jūros regiono valstybėms būdingos ir gavybos, ir tradicinės (maisto, tekstilės, naftos perdirbimo) pramonės šakos. Naftos perdirbimo pramonės plėtojimą ekonomiškai silpnesnėse Šiaurės Amerikos valstybėse lėmė gera geografinė padėtis: šalia esančios Jungtinės Amerikos Valstijos, į kurias patogu eksportuoti naftos produktus, pigi darbo jėga ir mažesni taršos mokesčiai. Šiaurės Amerikos gavybos pramonės šakos: naftos, gamtinių dujų, geležies rūdos, boksitų, sidabro, aukso, kalio druskų gavyba. Ekonomiškai stipriose valstybėse išplėtota apdirbamoji pramonė. Jungtinės Amerikos Valstijos pirmauja pasaulyje pagal elektros energijos, mašinų gamybos, chemijos, maisto pramonės šakas. Juodoji ir spalvotoji metalurgija išplėtota Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, medienos apdirbimo, plaušienos ir popieriaus – Kanadoje.

Bioprodukcinis ūkis

Intensyvus prekinis daugiašakis žemės ūkis būdingas Jungtinių Amerikos Valstijų rytinei daliai. Jungtinės Amerikos Valstijos – svarbiausia pasaulyje sojų, kukurūzų, vilnamedžių, kviečių augintoja; plėtojama intensyvi gyvulininkystė. Kanada – svarbi javų augintoja ir eksportuotoja. Centrinės Amerikos ir Karibų jūros regiono valstybėms būdingas prekinis plantacinis ūkis, kurio svarbiausios kultūros yra cukranendrės, kavamedžiai, kakavmedžiai, vilnamedžiai, bananai ir kiti tropiniai vaisiai, prieskoniniai augalai. Savo reikmėms auginama kukurūzai, ankštiniai augalai, bulvės, maniokai, bananai.

Turizmas

Las Croabaso kurortas Puerto Rike

Centrinės Amerikos ir Karibų jūros regiono valstybėms turizmas yra vienas pagrindinių pajamų šaltinių. Turizmo sektoriuje sukuriamo BVP dalis Bahamose sudaro 60 %, Sent Lusijoje – 50 %, Barbadose – 29 %, Jamaikoje – 20 %. Didžiausias pajamas iš turizmo gauna Jungtinės Amerikos Valstijos (104 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, 2010). Šiaurinėje dalyje išplėtotas vandens turizmas (Misisipės ir Didžiųjų ežerų vandens keliais).

Transportas

Naujojo Orleano jūrų uostas (Jungtinės Amerikos Valstijos)

Automobilių transporto tinklas geriausiai išplėtotas Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Meksikoje. Per Šiaurės Ameriką eina Panamerikos plentas. Geležinkeliai jungia Atlanto ir Ramiojo vandenyno pakrantes, taip pat Jungtines Amerikos Valstijas, Kanadą ir Meksiką.

Šiaurės Amerikos svarbiausi vandens keliai: Didieji ežerai ir Šventojo Lauryno vandens kelias, Misisipės ir Misūrio upių sistema, Tenesio ir Tambigbee vandens magistralė, pakrančių vandens keliai. Jūrų transporto maršrutai: Šiaurės Atlanto jūrų kelias tarp Vakarų Europos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kanados, Vidurio Atlanto jūrų kelias – tarp Europos ir Karibų jūros, Ramiojo vandenyno Šiaurės Amerikos jūrų kelias, Panamos kanalas. Jūrų didžiausi uostai: Houstonas, Niujorkas, Naujasis Orleanas, Los Andželas. Tankiausiai išvystytas oro transporto tinklas tarp Šiaurės Amerikos ir Europos; iš 30 didžiausių pasaulio oro uostų 20 yra Jungtinėse Amerikos Valstijose. Didžiausi yra Čikagos, Los Andželo, Niujorko, Atlantos, Dallaso tarptautiniai oro uostai.

2494

-Šiaurės Amerikos pramonė; -Šiaurės Amerikos žemės ūkis; -turizmas Šiaurės Amerikoje; -Šiaurės Amerikos transportas

Šiaurės Amerika

Šiaurės Amerikos gamta

Šiaurės Amerikos valstybės

Šiaurės Amerikos gyventojai

Šiaurės Amerikos etninė sudėtis

Šiaurės Amerikos religijos

Šiaurės Amerikos istorija

Šiaurės Amerikos geografinių tyrimų istorija

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką