Šiáurės Dakotà (North Dakota), ND, valstija Jungtinių Amerikos Valstijų šiaurinėje dalyje. Ribojasi su Kanada.
Mažojo Misūrio upė Theodore’o Roosevelto nacionaliniame parke
Plotas 178 700 km2. 779 300 gyventojų (2022), iš jų 5,3 % – įvairių genčių indėnai.
Centras – Bismarckas (74 400 gyventojų, 2022); kiti miestai (tūkst. gyventojų, 2019): Fargo (131,4), Grand Forksas (58,7), Minotas (47,8).
Misūrio upė dalija Šiaurės Dakotą į dvi dalis. Didesnioji (vakarinė) dalis yra Didžiosiose Lygumose, rytinė dalis – Centrinėse Lygumose. Paviršius aukštėja iš rytų į pietvakarius nuo 250 m iki daugiau kaip 1000 m; didžiausias aukštis – 1069 m (White Butte’o viršūnė T. Roosevelto nacionaliniame parke). Vakarinės dalies aukštumų paviršius vietomis labai suskaidytas erozijos, susidarę bedlendai.
Klimatas vidutinių platumų žemyninis. Aukščiausia temperatūra liepą 28–31 °C, sausį –7, –9 °C, žemiausia, atitinkamai, 13–15 °C ir –19, –20 °C. Per metus iškrinta 350–500 mm kritulių. Šiaurės Dakotos rytine dalimi teka Misūris (su kairiuoju intaku Jamesu), Šiaurės Red Riveris (su intakais Pembina, Forestu, Goose’u, Sheyenne’u), vakarine dalimi – Misūrio dešinieji intakai Mažasis Misūris, Cannonballis. Didžiausias ežeras – Sakakawejos. Garrisono užtvanka (Misūrio upėje). Dirvožemiai daugiausia juodžemiai, kaštonžemiai, šlynžemiai.
Ūkio svarbiausios šakos – ekstensyvusis žemės ūkis (daugiausia galvijininkystė) ir mėsos pramonė. Šiaurės Dakotos vakarinėje dalyje auginama miežiai, saulėgrąžos, vasariniai kviečiai, rugiai, cukriniai runkeliai, bulvės (prie Red Riverio), veisiama galvijai, avys, kiaulės. Gaunama nafta (Tiogos apylinkėse), gamtinės dujos, kasama rusvosios anglys, smėlis, molis, žvyras. Naftos perdirbimo, maisto pramonė, transporto įrenginių, mašinų gamyba. Garrisono hidroelektrinė (2012 pagaminta 2,6 mlrd. kWh elektros energijos).
Šiaurės Dakotos kraštovaizdis
Turizmas; labiausiai lankoma T. Roosevelto nacionalinis, A. Lincolno valstijos parkai, valstijos kapitolijus (Bismarcke), tarptautinis taikos sodas (netoli Dunseitho). Per Šiaurės Dakotą eina Minneapolio–Seattle’o geležinkelis. Tankus automobilių kelių tinklas. Fargo, Grand Forkso, Minoto tarptautiniai oro uostai. Minoto, Grand Forkso karinių oro pajėgų bazės.
Istorija
Į dabartinės Šiaurės Dakotos teritoriją, kurioje gyveno indėnų gentys, daugiausia dakotai, pirmasis iš europiečių 1738 atvyko Kanados prancūzų karininkas ir prekybininkas P. Gaultier de Varennes’as de La Vérendrye. Nuo 18 a. didžioji dalis dabartinės Šiaurės Dakotos priklausė Prancūzijos Luizianos kolonijai. 1803 ją su visa Luiziana nusipirko Jungtinės Amerikos Valstijos. 1812 škotai ir airiai įkūrė pirmąją gyvenvietę – Pembiną.
1818 iš Didžiosios Britanijos nupirkta dabartinės Šiaurės Dakotos šiaurės rytinė dalis, 1823 – ir Pembinos apylinkės. 1861 sudaryta Dakotos teritorija, 1877 ji padalyta į Šiaurės ir Pietų Dakotą. 1871 iki Šiaurės Dakotos nutiesus geležinkelį, indėnus perkėlus į rezervacijas 8–9 dešimtmetyje labai padaugėjo kolonistų, kūrėsi fermos, intensyviai plėtotas žemės ūkis, nuo 20 a. 6 dešimtmečio – akmens anglių kasyba, naftos gavyba. Jungtinių Amerikos Valstijų valstija nuo 1889.