Šiáurės kãras, Pirmàsis Šiáurės kãras, 1655–60 Švedijos karas su Abiejų Tautų Respublika (ATR) ir Danija dėl Baltijos rytinių kraštų ir viešpatavimo Baltijos jūroje. Kare dalyvavo ir kitos valstybės: Rusija (iš pradžių prieš ATR, vėliau – prieš Švediją), Austrija (prieš Švediją), Brandenburgo kurfiurstystė (nuo 1656 Švedijos pusėje, nuo 1657 – prieš ją), Transilvanija (Švedijos pusėje), Olandija (prieš Švediją).

Švedijos kariuomenė, pasinaudojusi nepalankiu ATR momentu (tik ką pasibaigus 1648–54 ukrainiečių ir ATR karui, 1654 Rusijai užpuolus prasidėjo Abiejų Tautų Respublikos–Rusijos karas). 1655 07 Švedijos kariuomenė užėmė beveik visą Lenkiją (su Krokuva ir Varšuva) ir dalį Lietuvos (per Biržus, Radviliškį švedai nužygiavo iki Kėdainių). Dalis Lietuvos didikų ir bajorų, vadovaujamų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiojo etmono ir Vilniaus vaivados Jonušo Radvilos, nutraukė uniją su Lenkija ir pasidavė Švedijai (1655 10 20 Kėdainių sutartis), kiti, t. p. smulkieji bajorai ir valstiečiai pradėjo su okupantais kovoti (1656 pavasario lietuvių sukilimas prieš švedus).

Karolis X Gustavas (raižinys pagal D. Ehrenstrahlio 17 a. antros pusės paveikslą)

1656 pavasarį Rusija su ATR sudarė paliaubas ir pradėjo karą su Švedija (Rusijos–Švedijos karai). Buvo išvaduota Varšuva ir Lenkijos pietinė dalis. Švedijos karalius Karolis X Gustavas su kariuomene pasitraukė į Prūsiją. 1656 vasarą Švedija sudarė sąjungą su Brandenburgo kurfiurstyste; 07 30 sąjungininkų kariuomenė vėl užėmė Varšuvą. 1656 12 Švedija sudarė karinę sąjungą su Transilvanija, 1657 05 ATR – sąjungą su Austrija, o 1657 11 į ATR pusę perėjo Brandenburgo kurfiurstystė (jos naudai ATR 1656 11 Labguvos traktatu ir 1657 Vėluvos–Bydgoszcziaus traktatu atsisakė siuzereniteto teisių į Prūsijos kunigaikštystę). Švedijos kariuomenė pasitraukė iš ATR. 1657 06 Švedijai karą paskelbė Danija, bet pralaimėjo ir buvo priversta 1658 03 08 pasirašyti Roskildės taiką, neteko Skånės ir kitų teritorijų.

Pablogėjus padėčiai Ukrainoje (į ją vėl ėmė pretenduoti Lenkija), Rusija 1658 sudarė su Švedija paliaubas (Valijesaro sutartis) ir atnaujino karą su ATR.

1658 08, sulaužiusi taikos sutartį, į Daniją vėl įsiveržė Švedijos kariuomenė. Danijai į pagalbą atėjo Austrijos, ATR ir Brandenburgo kurfiurstystės kariuomenė, Olandijos karinis laivynas, bet sąjungininkai veikė neryžtingai, tarp jų kilo nesutarimų; tai išgelbėjo Švediją nuo pralaimėjimo.

1660 05 03 ATR ir Švedija pasirašė Olyvos taiką, 1660 06 06 Švedija ir Danija – Kopenhagos taiką (Danijai buvo grąžinta Roskildės taikos sutartimi atitekusi Švedijai Bornholmo sala ir Trondheimo lenas Norvegijoje).

1656–58 Rusijos–Švedijos karas galutinai baigėsi 1661 06 21 Kardiso taikos (Kardžio taika) sutartimi. Rusija neteko priėjimo prie Baltijos jūros, bet galėjo daugiau kariuomenės sutelkti karui su ATR.

-Abiejų Tautų Respublikos–Švedijos karas; -Lenkijos ir Lietuvos Vastybės–Švedijos karas;

L: B. Dundulis Švedų feodalų įsiveržimai į Lietuvą XVII–XVIII a. Vilnius 1977; A. Tyla Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždas per Dvidešimtmetį karą (1648–1667) Vilnius 2010.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką