Šiáurės Karolinà (North Carolina), NC, valstija Jungtinių Amerikos Valstijų pietryčiuose. Rytuose prieina prie Atlanto vandenyno.
Plotas 126 200 km2. 10,70 mln. gyventojų (2022), iš jų 22,2 % – juodaodžiai. Centras – Raleigh (476 600 gyventojų, 2022). Kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2022): Charlotte (897,7), Greensboro (301,1), Durhamas (291,9), Winstonas–Salemas (251,4), Fayettevilleʼis (208,9), Wilmingtonas (120,3).
Hendersonvilleʼis Šiaurės Karolinos vakaruose
Šiaurės Karolinos rytuose – Atlanto pakrantės žemuma. Jos paviršius – nuožulni lyguma, tolydžio aukštėjanti į vakarus iki kalvotos Piedmonto plynaukštės. Šiaurės Karolinos vakaruose įsiterpia Mėlynųjų kalnų (Apalačų kalnų dalis) šakos (aukščiausia vieta – Mitchellio kalnas, 2037 m). Atlanto vandenyno pakrantė daugiausia pelkėta. Klimatas subtropinis musoninis. Aukščiausia temperatūra sausį nuo 8–9 °C (kalnuose) iki 11–13 °C (pakrantėje), liepą – 29–32 °C, žemiausia, atitinkamai, –5–3 °C ir 19–22 °C. Per metus iškrinta 1100–1450 mm kritulių.
Svarbiausios upės: Neuse’as, Roanoke’as, Yadkinas. Didžiausi ežerai – Mattamuskeetas, Phelpsas, Waccamaw. Dirvožemiai daugiausia rūgštžemiai, durpžemiai, rudžemiai. Miškai užima daugiau kaip 50 % Šiaurės Karolinos teritorijos, daugiausia auga lapuočių miškai. Great Smoky kalnų nacionalinis, Guilford Courthouse’o nacionalinis karinis ir kiti parkai.
Šiaurės Karolina – pramoninė agrarinė valstija. Apdirbamosios pramonės svarbiausios šakos: tekstilės, tabako, farmacijos, chemijos (gumos ir plastikų), popieriaus, maisto pramonė, baldų, kompiuterių, elektros įrenginių gamyba, aukštųjų technologijų (Research Triangle Park – Durhame, Raleigh ir Chapel Hillyje, University Research Park – Charlotėje) kūrimas. Yra branduolinių elektrinių ir hidroelektrinių. Auginama daugiausia tabakai, batatai, arachiai, kukurūzai, veisiami galvijai, naminiai paukščiai. Žvejyba; gaudomos krevetės. Turizmas (vienas lankomiausių objektų – Great Smoky kalnų nacionalinis parkas). Charlottės ir Raleigh tarptautiniai oro uostai. Wilmingtono ir Morehead City jūrų uostai. Per Šiaurės Karoliną eina Vašingtono–Columbijos geležinkelis ir plentas.
Istorija
Nuo 16 a. dabartinės Šiaurės Karolinos teritoriją, kurioje gyveno čerokiai ir kitos indėnų gentys, tyrė ispanai, prancūzai, anglai – šie 1585 Roanoke’o saloje įkūrė pirmąją koloniją (ji netrukus nunyko). 17 a. susikūrė nuolatinių gyvenviečių, 1663 sudaryta Karolinos kolonija (pavadinta Anglijos karaliaus Karolio I garbei), 1729 ji padalyta į Šiaurės ir Pietų Karolinos kolonijas.
1774 Šiaurės Karolinos atstovai Kontinentiniame kongrese balsavo už kolonijų nepriklausomybę, po Jungtinių Amerikos Valstijų nepriklausomybės karo Šiaurės Karolina 1789 ratifikavo Jungtinių Amerikos Valstijų konstituciją ir tapo Jungtinių Amerikos Valstijų dvylikta valstija (viena vadinamųjų valstijų steigėjų). Per Jungtinių Amerikos Valstijų pilietinį karą 1861 (vėliau nei kitos Pietų valstijos) prisidėjo prie Amerikos konfederacijos valstijų. 20 a. itin sparčiai plėtotas žemės ūkis ir pramonė (20 a. pabaigoje pagal pramonės gamybos mastą Šiaurės Karolina buvo aštunta valstija).