Šiaurės Makedonijos gamta

Šiáurės Makedònijos gamtà, Makedònijos gamtà

Šiaurės Makedonijos gamtinis žemėlapis

Reljefas

Paviršius kalnuotas; apie 75 % Šiaurės Makedonijos teritorijos vidutinis aukštis daugiau kaip 500 m, tik šalies pietuose, Vardaro upės ir jo intakų slėniuose, vidutinis aukštis apie 50 metrų. Šiaurės vakaruose prie sienos su Kosovu yra Šar Planinos kalnai (didžiausias aukštis 2748 m, Tito kalnas), į pietus nuo jų Albanijos pasieniu nutįsę Korabo, Dešato, Stogovo, Jablanicos, Galičicos kalnai. Šiaurės Makedonijos pietuose netoli Graikijos sienos yra Babos (2600 m, Pelisterio kalnas), Nidžės, Kožufo ir Belasicos kalnai. Rytuose netoli Bulgarijos sienos yra Ograždeno, Plačkovicos ir Osogovo Planinos (2251 m, Rujeno kalnas) kalnai. Šiaurės Makedonijos vidurinėje dalyje yra žemesnių kalnų masyvų (aukščiausi jų – Jakupicos kalnai), kuriuos skiria tektoninės tarpukalnių įdubos (didžiausios Bitolos ir Skopjės), upių slėniai. Šalies vakaruose ir pietuose yra karstinių reljefo formų – polių, požeminių urvų, karstinių įgriuvų (daugiausia Jakupicos, Galičicos kalnuose). Dažni žemės drebėjimai.

Matkos kanjonas netoli Skopjės

Klimatas

Klimatas vidutinių platumų žemyninis. Sausio mėnesio vidutinė temperatūra 0 °C, liepos – 20–25 °C. Per metus iškrinta nuo 450 mm (žemumose) iki 1200 mm (Šiaurės Makedonijos vakaruose) kritulių (daugiausia gegužę–birželį ir spalį–gruodį). Kalnuose pučia šaltas šiaurės vakarų vėjas – vardaracas. Šiaurės Makedonijos rytuose būna švelnesnės žiemos ir sausesnės bei karštesnės vasaros, vakaruose, kur daugiau kalnų, – žiemos atšiauresnės.

Vidaus vandenys

Ochrido ežeras ir miestas

Upės daugiausia kalnų. Didžiausia upė – Vardaras (teka iš šiaurės į pietus per visą Šiaurės Makedonijos teritoriją). Visos kitos šalies upės, išskyrus Strumicą, Juodąjį Drinį (Drimą) ir Radiką, yra Vardaro intakai (didžiausi: Crna, Bregalnica, Treska). Vardaras ir Strumica teka į Egėjo jūrą, Juodasis Drinis (Drimas) ir Radika – į Adrijos jūrą. Upės maitinamos sniego ir lietaus vandeniu, todėl daugiausia vandens jose būna kovą–balandį, mažiausiai – vasarą (kai kurie mažesni Vardaro intakai visiškai išdžiūsta). Makedonijos pietvakariuose, prie Albanijos ir Graikijos sienų, yra tektoninės kilmės ežerų: Ochrido ežeras (plotas 358,2 km²) ir Prespos ežeras (274 km²), pietryčiuose prie Graikijos sienos – Doirano ežeras (43,1 km²); Šiaurės Makedonijai priklauso didesnioji šių ežerų dalis. Kalnuose yra 25 mažesni ežerai; svarbiausi: Tikvešo (14 km²), Debaro (13 km²), Mavrovo (12 km²). Daug mineralinių versmių.

Dirvožemiai

Miškais apaugusiuose kalnuose daugiausia yra rudžemių. Šiaurės Makedonijos vakaruose yra kalkžemių ir pradžiažemių, šiaurėje – kalciažemių. Šalies vidurinės dalies lygumose ir tektoninėse įdubose vyrauja verstžemiai, pietuose, Crnos upės slėnyje – salpžemiai ir šlynžemiai.

Augalija

Miškai ir krūmai užima apie 35 % Šiaurės Makedonijos teritorijos. Kalnų šlaituose auga mišrūs miškai ir krūmai (ąžuolai, klevai, liepos, pušys, bukai), aukščiau (daugiau kaip 2000 m aukščio) – alpinės pievos.

Gyvūnija

Šiaurės Makedonijos gyvūnijai būdinga Europos mišriųjų ir plačialapių miškų zonų gyvūnų rūšys. Iš Viduržemio pajūrio kraštų gyvūnų veisiasi paprastieji šakalai, aklieji kurmiai, gyvatės, vėžliai ir kiti. Ochrido ežere yra endeminių žuvų raštuotųjų vandens ožių ir bestuburių.

Aplinkos apsauga

Saugomos teritorijos užima 2120 km². Nacionaliniai parkai: Mavrovo (Šar Planinos kalnuose, įkurtas 1949), Galičicos (tarp Ochrido ir Prespos ežerų, 1958), Pelisterio (Babos kalnuose, 1948). Ochrido ežero ir miesto apylinkės – pasaulio paveldo vertybė (nuo 1979), Šiaurės Makedonijos reliktiniai bukų miškai yra pasaulio paveldo vertybės – Karpatų ir kitų Europos regionų pirmykščių bukų miškų – dalis (nuo 2021). Ochrido ir Prespos ežerai yra tarpvalstybinio biosferos rezervato dalis (nuo 2014); su Doirano ežeru saugomi (bendras plotas 468,21 km²) Ramsaro konvencijos (Šiaurės Makedonijoje įsigaliojo 1991).

Šiaurės Makedonija

Šiaurės Makedonijos gyventojai

Šiaurės Makedonijos konstitucinė santvarka

Šiaurės Makedonijos partijos ir profsąjungos

Šiaurės Makedonijos ginkluotosios pajėgos

Šiaurės Makedonijos ūkis

Šiaurės Makedonijos istorija

Šiaurės Makedonijos švietimas

Šiaurės Makedonijos literatūra

Šiaurės Makedonijos architektūra

Šiaurės Makedonijos dailė

Šiaurės Makedonijos muzika

Šiaurės Makedonijos choreografija

Šiaurės Makedonijos teatras

Šiaurės Makedonijos kinas

Šiaurės Makedonijos žiniasklaida