Šiáurės Makedònijos švietmas. 9 a. švietėjišką veiklą plėtojo šv. Kirilas ir šv. Metodijus (Kirilas ir Metodijus), vėliau – jų mokiniai (žymiausi – šv. Klemensas Ochridietis ir šv. Naumas Ochridietis). 886 Klemensas Ochridietis Ochride įkūrė raštijos mokyklą, kuri, manoma, veikė iki 10 a. pradžios; per tą laikotarpį joje mokėsi apie 3500 mokinių. Dauguma jų tapo šventikais ir vėliau skleidė krikščionybę slaviškose Balkanų šalyse, t. p. Rusijoje. Mokykloje 9 a. pabaigoje, manoma, Klemensas Ochridietis sukūrė naują slavų raidyną, kurį pavadino savo mokytojo Kirilo garbei (kirilika). Iki 14 a. visos mokyklos priklausė vienuolynams. Jų veikla nutrūko Makedonijai patekus į Osmanų imperiją. 17–18 a. vienuolynai vėl tapo švietimo centrais. 1838 Velese ėmė veikti pirmoji pasaulietinė mokykla. 1848 tokia mokykla atidaryta ir Skopjėje, 1852 – Kumanove, 1854 – Tetove. 1868 Štipe įkurta pedagogikos mokykla, kurioje buvo rengiami mokytojai ir dvasininkai. 1874 panaši mokykla įkurta Prilepe (veikė trejus metus). 1913–14 įkurta mokytojų mokykla Skopjėje (mokėsi 288 mokiniai). Pirmoji profesinė mokykla pradėjo veikti Velese, buvo mokoma prekybos ir verslo pagrindų. Propagandos ir asimiliacijos tikslais buvo steigiamos kitų tautų mokyklos: 1904 veikė 1375 graikiškos mokyklos (mokėsi apie 63 760 mokinių, dėstė 2100 mokytojų), 1906–07 – 303 serbiškos mokyklos. Makedoniją pasidalijus Bulgarijai, Graikijai ir Serbijai, makedonų kalba mokyklose uždrausta, iš dalies grąžinta 1925–26. 1944 buvo 64 % neraštingų gyventojų. Tuo laikotarpiu Makedonijoje buvo tik apie 4340 mokinių ir apie 340 mokytojų. 1946–47 pradėjo veikti žemės ūkio vidurinė mokykla Bitoloje, viena technikos ir dvi medicinos (slaugytojų) mokyklos Skopjėje, 36 darbininkų vidurinės mokyklos. 1958–59 veikė 964 pradinės mokyklos (63 320 mokinių, 1600 mokytojų) ir 199 vidurinės mokyklos (107 600 mokinių, 3920 mokytojų). 1958–59 veikė 183valbanų (28 000 mokinių, 510 mokytojų) ir 27 turkų (8000 mokinių, 170 mokytojų) mokyklos.
Susikūrus nepriklausomai Makedonijos valstybei švietimo reikalus tvarko Švietimo ir mokslo ministerija. Pradinis ir vidurinis mokslas nemokamas ir privalomas. Bendrojo lavinimo sistemą sudaro aštuonmetis pradinis (7–15 m. mokiniams) ir keturmetis vidurinis (15–19 metų mokiniams) mokslas. Vidurinis mokslas gali būti bendrasis, techninis, specializuotasis, profesinis (3–4 m.) ir meninis. 2007 buvo 1189 pradinės ir vidurinės mokyklos (apie 333 200 mokinių, apie 22 050 mokytojų). Aukštąjį universitetinį išsilavinimą galima įgyti universitetuose (mokslas trunka 3–5 m.), aukštąjį neuniversitetinį – koledžuose arba pedagogikos akademijose (2 m.), neformalų aukštąjį – Darbininkų universitete (Skopjė). Aukštojo mokslo įstaigose mokoma makedonų, albanų ir turkų kalbomis. Universitetai: Šv. Kirilo ir Metodijaus (įkurtas 1949, Skopjė), Šv. Klemenso Ochridiečio (įkurtas 1979, Bitola), Tetovo (įkurtas 1994), Pietryčių Europos (įkurtas 2001, Tetovo), Gocės Delčevo (įkurtas 2006, Štipas), Informacinių technologijų (įkurtas 2008, Skopjė). Yra Mokslų ir menų akademija (įkurta 1967), Šiuolaikinio meno (įkurtas 1970), Miesto (įkurtas 1997) muziejai, Nacionalinė universitetinė šv. Klemenso Ochridiečio biblioteka (įkurta 1944, visi Skopjėje).
2857
-Makedonijos kultūra; -Makedonijos Respublikos kultūra; -Makedonijos švietimas; -Makedonijos Respublikos švietimas
Šiaurės Makedonijos gyventojai
Šiaurės Makedonijos konstitucinė santvarka
Šiaurės Makedonijos partijos ir profsąjungos
Šiaurės Makedonijos ginkluotosios pajėgos
Šiaurės Makedonijos literatūra
Šiaurės Makedonijos architektūra