Šiáurės Makedònijos kis
Bendroji ūkio apžvalga
Makedonijos BVP struktūra (2004)
Iki 1991 Makedonija buvo viena ekonomiškai silpniausių buvusios Jugoslavijos respublikų. 1990–93 vyko įmonių privatizacija. Nuo 1996 Makedonijos ūkis sparčiai plėtojosi, 1999–2001 ekonominis augimas sumažėjo dėl etninių konfliktų. 2005 BVP sudarė 5,7 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 15,8 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 2810 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 7748 Jungtinių Amerikos Valstijų doleriai). BVP struktūra parodyta diagramoje. Užsienio skola – 1,8 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (2003).
Pramonė
Svarbiausios Makedonijos naudingosios iškasenos yra vario (kasama Kratovo, Radovišo apylinkėse), cinko ir švino (Zletovo, Kratovo apylinkėse), geležies (Taimištės apylinkėse), mangano (Kičevo, Kratovo apylinkėse), chromo (netoli Skopjės Radušos telkinyje, taip pat Kičevo apylinkėse) rūdos. Dar kasama magnezito, nikelio, aukso, sidabro rūdos, asbestas, gipsas, kvarcas, kvarcinis smėlis, žėrutis, laužiamas marmuras. Oslomėjaus ir Živoino apylinkėse kasamos rusvosios anglys. Naudingųjų iškasenų gavybos rodikliai – 1 lentelėje. 2001 pagaminta 6,4 mlrd. kilovatvalandžių elektros energijos. 85 % elektros energijos pagamina šiluminės elektrinės, 15 % – hidroelektrinės. Didžiausios šiluminės elektrinės: Bitolos (galia 210 megavatų), Negotino (210 megavatų), Oslomėjaus (120 megavatų). Apdirbamosios pramonės svarbiausios šakos – tekstilės, siuvimo ir maisto pramonė. Išplėtota mašinų gamyba, elektrotechnikos, chemijos, metalurgijos, odos, medienos ir metalų apdirbimo, naftos perdirbimo pramonė. Siuvimo, medvilnės ir tekstilės gaminių įmonių daugiausia yra Štipe, šilko – Velese, vilnonių audinių – Tetove. Mašinų ir metalų apdirbimo pramonės svarbiausi centrai yra Skopjė (automobilių remontas ir kėbulų gamyba), Štipas (žemės ūkio mašinų gamyba), Kumanove (vamzdžių ir skardos konstrukcijų gamyba). Elektrotechnikos pramonės įmonių yra Bitoloje (šaldytuvų gamyba), Skopjėje (elektros variklių, akumuliatorių, buitinės technikos gamyba), chemijos pramonės – Skopjėje, Prilepe ir Gostivare, metalurgijos – Skopjėje (vario rūdos lydymas), Prilepe (švino rūdos lydymas), tabako – Prilepe, Skopjėje, Bitoloje, Velese, Štipe, Resene, medienos apdirbimo – Skopjėje, Kičeve, Berove, Kavadarcyje, odos – Bitoloje, Skopjėje. Sidabro, aukso, medžio dirbinių, kilimų audimo amatai. Makedonijos apdirbamosios pramonės svarbiausios produkcijos rodikliai – 2 lentelėje.
| rusvosios anglys, tūkst. tonų | 8 500 |
| vario rūda, tūkst. tonų | 1 200 |
| geležies rūda, tonų | 15 000 |
| švino rūda, tonų | 40 000 |
| auksas, kilogramų | 500 |
| sidabras, kilogramų | 12 000 |
| gipsas, tonų | 20 000 |
| vario koncentratas, tūkst. tonų | 20,0* |
| geležies lydiniai, tūkst. tonų | 77,0 |
| plienas (nerafinuotas), tūkst. tonų | 305,1 |
| švinas (rafinuotas), tūkst. tonų | 19,8 |
| cinkas (rafinuotas), tūkst. tonų | 38,0 |
| cementas, tūkst. tonų | 777,0 |
| automobilinis benzinas, tūkst. tonų | 104,0** |
| pirminis benzinas, tūkst. tonų | 127,0** |
| distiliacinė alyva, tūkst. tonų | 224,0** |
| sieros rūgštis, tūkst. tonų | 95,0 |
| vilnoniai verpalai, tūkst. tonų | 0,5 |
| medvilniniai verpalai, tūkst. tonų | 2,8 |
| avalynė (išskyrus guminę), tūkst. porų | 1 654,0 |
| vyniojamasis ir pakavimo popierius, kartonas, tūkst. tonų | 18,0 |
| aliejus, tūkst. tonų | 14,0 |
| miltai, tūkst. tonų | 114,0 |
| cukrus, tūkst. tonų | 37,0 |
| vynas, tūkst. hektolitrų | 254,0 |
| alus, tūkst. hektolitrų | 657,0 |
| gaivieji gėrimai, tūkst. hektolitrų | 1 020,0 |
| cigaretės, mln. | 6 567,0 |
*1998
**2001
Bioprodukcinis ūkis
Žemės ūkio naudmenos užima apie 51 % Makedonijos teritorijos, iš jų 51 % – kalnų ganyklos, 41 % – ariama žemė, 4 % – pievos, 3 % – vynuogynai, 1 % – sodai. Žemdirbystei trukdo nederlingi dirvožemiai ir vandens trūkumas. 1400 kvadratinių kilometrų dirbamosios žemės drėkinama. Vyrauja augalininkystė. Daugiausia auginama kviečiai, miežiai, kukurūzai, Kočanio ir Strumicos upių slėniuose – ryžiai. Iš Makedonijoje auginamų augalų didžiausią pramoninę reikšmę turi cukriniai runkeliai, tabakai, saulėgrąžos, sezamai, vilnamedžiai. Iš vaismedžių auginama obelys, slyvos, kriaušės, persikai. Daugiausia sodų yra Tetovo miesto bei Ochrido ir Prespos ežerų apylinkėse. Vynmedžiai daugiausia auginami Bitolos, Gevgelijos miestų ir Ochrido ežero, valgomieji kaštainiai – Tetovo miesto ir Ochrido ežero apylinkėse. Auginama graikiniai riešutmedžiai, bulvės, pomidorai, arbūzai, paprikos, kopūstai, svogūnai. Makedonijos augalininkystės produkcija – 3 lentelėje. Veisiama avys, kiaulės, galvijai, arkliai, naminiai paukščiai. Gyvulių ir naminių paukščių skaičius – 4 lentelėje, gyvulininkystės produkcija – 5 lentelėje.
| kviečiai | 358,4 |
| ryžiai (nevalyti) | 14,7 |
| miežiai | 150,0 |
| kukurūzai | 146,1 |
| bulvės | 199,0 |
| cukriniai runkeliai | 52,2 |
| kopūstai | 68,3 |
| pomidorai | 116,8 |
| paprikos | 110,0 |
| arbūzai | 125,4 |
| svogūnai | 34,2 |
| obuoliai | 82,4 |
| persikai ir nektarinai | 11,6 |
| slyvos | 26,0 |
| vynuogės | 247,7 |
| tabakai | 21,1 |
| galvijai | 255 |
| arkliai | 57 |
| kiaulės | 158 |
| avys | 1 432 |
| naminiai paukščiai | 2 725 |
| jautiena ir veršiena | 8,8 |
| aviena ir ėriena | 7,0 |
| kiauliena | 9,4 |
| paukštiena | 3,2 |
| karvių pienas | 212,9 |
| avių pienas | 47,9 |
| sviestas | 9,5 |
| sūriai | 4,3 |
| kiaušiniai | 18,7 |
| vilnos (nevalytos) | 3,2 |
| vilnos (valytos) | 1,6 |
| galvijų odos | 1,3 |
| avikailiai | 1,1 |
Žvejyba; 2002 sugauta 1,4 tūkst. tonų žuvų (daugiausia upėtakių, aukšlių, karpių). Žvejojama Ochrido, Prespos ir Doirano ežeruose.
Kertamas miškas; 2004 paruošta 831 000 kubinių metrų medienos.
Turizmas
Skopjė
Struga (tolumoje – Jablanicos kalnai)
Prilepas
2003 Makedoniją aplankė apie 157 690 užsienio turistų, pajamos iš turizmo sudarė 65 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Daugiausia turistų atvyksta iš Serbijos ir Juodkalnijos (17,3 % visų užsienio turistų, 2003), Graikijos (17,1 %), Bulgarijos (8,9 %), Albanijos (7,7 %), Jungtinių Amerikos Valstijų, Vokietijos, Turkijos, Slovėnijos, Didžiosios Britanijos. Labiausiai turistų lankoma Skopjė, Ochrido ir Prespos ežerai, kalnai, nacionaliniai parkai, kurortai (mineralinės ir karštosios versmės), taip pat antikos laikų pastatų liekanos, fortai, cerkvės, vienuolynai (dažniausiai pastatyti 10–12 amžiais), turkų mečetės (15–18 amžiais).
Transportas
Automobilių kelių yra 12 974 kilometrai, iš jų 6806 kilometrai su kieta danga (2002). Svarbiausias Makedonijos plentas eina per visą Makedoniją, iš šiaurės į pietus, nuo Tabanovtsės (prie Serbijos sienos) iki Gevgelijos (prie Graikijos sienos). Geležinkelių yra 699 kilometrai, iš jų 233 kilometrai elektrifikuoti (2005). Svarbiausi geležinkeliai jungia Skopję su Priština (Kosovas) ir Salonikais (Graikija). Tarptautiniai oro uostai yra Skopjėje ir Ochride. 2006 dujotiekių buvo 268 kilometrai, naftotiekių 214 kilometrų (Salonikai–Skopjė).
Bankai
2007 bankų sistemą sudarė centrinis – Makedonijos Respublikos nacionalinis bankas (Narodna banka na Republika Makedonija, įkurtas 1991, būstinė Skopjėje), 19 komercinių (16 – Skopjėje, po vieną – Bitoloje, Kumanove, Ochride, didžiausias – Stopanska banka), 12 vadinamųjų taupomųjų namų (visi Skopjėje) ir viena užsienio banko (Bank Austria Creditanstalt AG) atstovybė (Skopjėje). Makedonijos piniginis vienetas – Makedonijos denaras, lygus 100 denių, įvestas 1992 04 (iki 1993 05 cirkuliavo tarpinių pinigų kuponų pavidalu) vietoj Jugoslavijos dinaro. Skopjėje veikia vertybinių popierių birža – Makedonijos birža (Makedonska berza, įkurta 1995 09, prekybą pradėjo 1996 03).
Užsienio prekyba
Makedonijos užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2004)
Užsienio prekybos balansas neigiamas. 2002 eksportuota prekių už 1,15 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, importuota už 1,99 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Daugiausia eksportuojama metalų rūdos, plienas, tabakas ir jo gaminiai, alkoholiniai gėrimai, vaisiai ir jų konservai, tekstilės gaminiai, drabužiai, maisto produktai, medžio gaminiai, importuojama nafta ir jos produktai, maisto produktai (daugiausia kava, cukrus, arbata), apdirbamosios pramonės žaliavos, mašinos ir transporto priemonės, chemijos pramonės gaminiai. Užsienio prekybos svarbiausi partneriai parodyti diagramose.
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
Lietuva 2007 į Makedoniją eksportavo prekių už 2,2 mln. litų, importavo iš Makedonijos prekių už 1,2 mln. litų.
2271
-Makedonijos ūkis; -Makedonijos Respublikos ūkis; -Makedonijos pramonė; -Makedonijos žemės ūkis; -turizmas Makedonijoje; -Makedonijos transportas; -Makedonijos bankai; -Makedonijos užsienio prekyba; -Makedonijos ekonominiai ryšiai su Lietuva; -Šiaurės Makedonijos pramonė; -Šiaurės Makedonijos žemės ūkis; -turizmas Šiaurės Makedonijoje; -Šiaurės Makedonijos transportas; -Šiaurės Makedonijos bankai; -Šiaurės Makedonijos užsienio prekyba; -Šiaurės Makedonijos ekonominiai ryšiai su Lietuva
Šiaurės Makedonijos gyventojai
Šiaurės Makedonijos konstitucinė santvarka
Šiaurės Makedonijos partijos ir profsąjungos
Šiaurės Makedonijos ginkluotosios pajėgos
Šiaurės Makedonijos literatūra
Šiaurės Makedonijos architektūra