Šiáurės Osètija-Alãnija (rus. Severnaja Osetija‑Alanija, osetinų k. Cagat Iryston‑Alani), Šiáurės Osètijos-Alãnijos Respùblika (rus. Respublika Severnaja Osetija‑Alanija, osetinų k. Respublikae Cagat Iryston‑Alani) yra Rusijos Federacijos europinės dalies pietuose, Šiaurės Kaukaze. Plotas 7953 km2. 695 400 gyventojų (2012); gyvena daugiausia osetinai (65 % Šiaurės Osetijos-Alanijos gyventojų), rusai (21 %), ingušai (4 %), armėnai (2 %), yra gruzinų, turkų, ukrainiečių ir kitų. Sostinė – Vladikavkazas (312 800 gyventojų, 2012). Kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2012): Mozdokas (39,5), Beslanas (36,1), Alagiras (18,8). Gyventojų vidutinis tankis 87,43 žm./km2. Šiaurės Osetija-Alanija suskirstyta į 8 rajonus.
Šiaurės Osetijos-Alanijos pietuose yra Didžiojo Kaukazo Pagrindinis ir Šoninis kalnagūbriai. Aukščiausios viršūnės – Kazbeko kalnas (5033 m, Rusijos–Gruzijos pasienyje), Džimaros kalnas (4780 m, netoli Gruzijos sienos). Kalnų viršūnėse daug ledynų. Į šiaurę kalnai žemėja, pereina į lygumas. Vidurinėje dalyje plyti Osetijos lyguma, į šiaurę nuo jos – Sunžos ir Tereko kalnagūbrių dalys; šiaurėje jie pereina į Mozdoko lygumą (Tereko–Kumos žemumos dalis). Klimatas vidutinių platumų žemyninis. Sausio vidutinė temperatūra lygumose –4,5 °C, liepos 20–24 °C. Per metus iškrinta 600–1000 mm kritulių. Didžiausios upės – Terekas ir jo intakai. Tereko–Kumos kanalas (naudojamas dirbamai žemei drėkinti). Dirvožemiai Mozdoko lygumoje – kaštonžemiai, pietinėje dalyje – juodžemiai, upių slėniuose – salpžemiai, kalnuose – jauražemiai. Miškai užima apie 22 % Šiaurės Osetijos-Alanijos teritorijos. Vyrauja plačialapiai miškai; auga bukai, skroblai, liepos, uosiai, klevai, ąžuolai, daug laukinių vaismedžių, krūmų; tarpukalnėse – pušynai, beržynai, pasitaiko kserofitų, aukštikalnėse – subalpinės ir alpinės pievos. Veisiasi dagestaniniai ožiai, gemzės, šernai, stirnos, lokiai, vilkai, lūšys, kiaunės, įvairūs graužikai, peri tetervinai, kurapkos. Šiaurės Osetijos rezervatas (įkurtas 1967).
Kasama švino, cinko, alavo, kadmio, volframo, molibdeno rūdos, gaunamas mineralinis vanduo. Hidroelektrinių kompleksas prie Tereko upės; didžiausios – Ezmino, Gizeldono, Dzau hidroelektrinės. Spalvotoji (cinko, švino, kadmio, volframo, molibdeno) metalurgija, mašinų (kalvių presų), stiklo gamyba, metalo, medienos apdirbimo, chemijos (sieros rūgšties, plastikų, etanolio), plaušienos ir popieriaus, porceliano ir fajanso, statybinių medžiagų, elektronikos, tekstilės, siuvimo, maisto, vyno pramonė, vagonų remontas. Turizmas; Karmadono, Tamisko balneologiniai kurortai, Cejaus žiemos sporto, alpinizmo centrai. Daugiausia pramonės įmonių yra Vladikavkaze, Mozdoke, Beslane. Lygumose auginama kukurūzai, kviečiai, saulėgrąžos, kanapės, daržovės, vynmedžiai, kalnuose – pašariniai augalai. Veisiama galvijai, avys, ožkos, kiaulės, naminiai paukščiai. Per Šiaurės Osetiją-Alaniją eina Rostovo prie Dono–Machačkalos, Prochladno–Vladikavkazo geležinkeliai ir plentai, Gruzinų karo kelias, Osetinų karo kelias. Vladikavkazo oro uostas (prie Beslano).
ŠVIETIMAS. 2012/13 veikė 220 ikimokyklinių įstaigų (22 000 vaikų, 2700 pedagogų), 200 bendrojo lavinimo vidurinių (105 000 mokinių, 10 000 mokytojų), 37 profesinės, 17 specialiojo ugdymo, 58 neformaliojo ugdymo mokyklos. Vladikavkaze yra 7 valstybinės aukštojo mokslo įstaigos – Šiaurės Osetijos valstybinis K. Chetagurovo (įkurtas 1920 kaip Pedagoginis institutas, 1969 pertvarkytas), Šiaurės Kaukazo valstybinis technologijos (įkurtas 1931, iki 1994 Šiaurės Kaukazo kalnų metalurgijos institutas), Kalniečių valstybinis agrarinis (įkurtas 1918; Pietų Rusijos pirmoji žemės ūkio aukštoji mokykla) universitetai, Šiaurės Osetijos valstybinė medicinos akademija (įkurta 1939), Šiaurės Kaukazo karo (įkurta 1999), Šiaurės Osetijos valstybinis pedagoginis (įkurtas 2001) institutai, Maskvos valstybinio technologijos universiteto filialas, privačios aukštojo mokslo įstaigos – Mados, Ekonomikos, vadybos ir teisės, Vadybos (abu įkurti 1996), Civilizacijos (įkurtas 2000) institutai. Svarbiausios mokslo įstaigos: Šiaurės Osetijos istorijos, ekonomikos, kalbos ir literatūros mokslinio tyrimo institutas (įkurtas 1925), Šiaurės Kaukazo kalnų ir priekalnių žemės ūkio mokslinio tyrimo institutas (įkurtas 1971). Didžiausios bibliotekos: Nacionalinė mokslų (įkurta 1895; 2010 jos fonduose buvo 1 256 200 dokumentų), Šiaurės Osetijos valstybinio K. Chetagurovo universiteto (įkurta 1920), Šiaurės Kaukazo valstybinio technologijos universiteto Technikos (įkurta 1932). Yra Šiaurės Osetijos kraštotyros, Dailės, Šiaurės Osetijos osetinų literatūros muziejai.