šiaurnis élnias (Rangifer tarandus), elninių (Cervidae) šeimos poranagis žinduolis. 9 porūšiai. Paplitęs Eurazijos šiaurėje, Šiaurės Amerikoje (porūšis karibus), Grenlandijoje, Arkties vandenyno salose. Kūno ilgis 200–220 cm, masė 100–270 kg, aukštis ties mentėmis 110–140 centimetrų. Patelės mažesnės. Kailis vasarą pilkai rudas, žiemą šviesus, kartais beveik baltas. Kaklas ilgas, nuo jo nukarę ilgi plaukai. Kojos neilgos tvirtos. Patinų ir patelių ragai dideli, šakoti, patelių būna ir beragių. Patinai ragus numeta po rujos, patelės – atvedusios jauniklius. Gerai plaukia. Gyvena tundroje, miškatundrėje ir taigoje. Laikosi būriais iki 100–200 individų, per rują išsisklaido į mažesnes kaimenes. Būdinga sezoninės migracijos, per kurias gali susirinkti 50 tūkst. ir didesnės šiaurinių elnių kaimenės. Minta kerpėmis (geba atkapstyti iš po 70–80 cm sniego dangos), t. p. grybais, žole, šakelėmis, lemingų ir paukščių jaunikliais, kiaušiniais.
šiaurinis elnias
šiaurinis elnias
Nėštumas 210–240 dienų. Veda 1 (rečiau 2) 6–7 kg masės elniuką, kuris po 1 valandos jau gali sekioti motiną. Subręsta antraisiais metais. Šiauriniai elniai svarbūs Šiaurės tautų gyvenime (elnininkystė). Yra domestikuotų ar pusiau domestikuotų šiaurinių elnių kaimenių. Šiaurinis elnias aklimatizuotas Islandijoje, Škotijoje, Airijoje, Pietų Džordžijos ir Kergueleno salose. Lietuvoje gyveno vėlyvajame ledynmetyje.
2005
-karibus; -elnias; -šiauriniai elniai