Šibenik (Šbenikas), miestas Kroatijos pietvakariuose, į šiaurės vakarus nuo Splito, prie Adrijos jūros; Šibeniko‑Knino apygardos centras.
Šibenik
31 100 gyventojų (2021); 404 km2 ploto miesto savivaldybės teritorijoje 42 600 gyventojų. Šibenikas įsikūręs prie Krkos upės estuarijos, netoli jos žiočių. Jūrų uostas. Geležinkelio atšaka į Splito–Rijekos geležinkelį, plentai į Splitą, Zadarą, Kniną. Karinė jūrų bazė. Laivų statyba (nuo 1384), spalvotoji metalurgija, medienos apdirbimo, tekstilės, maisto pramonė. Žvejyba. Turizmas; pajūrio kurortas, į šiaurę nuo Šibeniko yra Krkos nacionalinis parkas. Šibeniko apylinkėse kasami boksitai. Splito universiteto ekonomikos fakultetas. Teatras (nuo 1870). Kasmetinis tarptautinis vaikų festivalis.
Architektūra
Gotikos ir renesanso bruožų Šv. Jokūbo katedra (1443–54, pašventinta 1555, architektai F. di Giacomo, Jurajus Dalmatinacas, N. di Giovanni Fiorentino, restauruota 1850–60, 1991 apgriautas kupolas, 1997 atstatytas; pasaulio paveldo vertybė, nuo 2000). Bažnyčios – Šv. Barboros (15 a. pradžia), Šventosios Dvasios (17 a., architektas A. Nogulovićius), Šv. Lauryno (18 a. antra pusė). Šv. Mykolo tvirtovė (16 a., pagal architekto M. Sanmicheli projektą), saloje Krkos žiotyse – Šv. Mikalojaus tvirtovė (16 a. vidurys; su kitais 16–17 a. Venecijos valdymo laikų gynybiniais statiniais Kroatijoje, Italijoje, Juodkalnijoje – pasaulio paveldo vertybė, nuo 2017), rotušė (1533–46, 1943 sugriauta, vėliau atstatyta), teatro rūmai (1870, inžinierius J. Slade’as).
Šv. Jokūbo katedra Šibenike (1443–54, architektai Jurajus Dalmatinacas ir kiti)
2271
Istorija
Vienas seniausių kroatų įkurtų miestų Adrijos jūros pakrantėje. 1066 pirmą kartą paminėtas istoriniuose šaltiniuose, kurį laiką buvo Kroatijos karaliaus Petro Krešimiro IV sostinė. 1116–24, 1125–33 ir 1412–1797 miestą valdė Venecijos respublika. 12 a. viduryje–15 a. pradžioje pakaitomis priklausė Bizantijai, Vengrijai, Bosnijai. 1167 Vengrijos karalius Steponas III suteikė miesto teises. 1797 atiteko Austrijai‑Vengrijai (1805–13 valdė Prancūzija). 1918–21 užimtas Italijos; pagal 1920 Rapallo sutartį pateko į Serbų, Kroatų ir Slovėnų karalystę (nuo 1929 Jugoslavija). 1941–43 užimtas ir aneksuotas Italijos (1943 09–1944 10 valdė nacių Vokietija). Per 1991 09 16–22 Šibeniko mūšį Kroatijos kariniai daliniai ir Šibeniko gyventojai apgynė miestą nuo Jugoslavijos armijos ir vietos serbų karinių junginių puolimo. 1991 buvo 41 012, 2001 – 37 060 gyventojų.